TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Suomių meilė Europai blėsta

2011 11 03 7:16

Kukli, paklusni Europos Sąjungos (ES) narė Suomija staiga virto nedrausminga akiplėša. Kas nutiko vienai ištikimiausių Bendrijos valstybių?

Porą mėnesių Suomija gąsdino visas euro zonos valstybes grasindama nepritarti Graikijos gelbėjimo paketui. Suomiams nepatiko ir rumunų bei bulgarų užmojai įsilieti į bevizę Šengeno zoną. Toks Šiaurės Europos tautos maištas rimtai išjudino vieningą 27 valstybių bloką, kaip tik besistengiantį užkaišyti besiplečiančias krizės skyles. "Suomija perlenkia lazdą. Akivaizdu, kad tai visiškai naujas dalykas", - teigė Helsinkio universiteto politinių mokslų profesorius Janas Sundbergas.

5 mln. gyventojų valstybė iki šiol buvo kur kas ištikimesnė ES nei jos kaimynės Danija ir Švedija. Be to, tai vienintelė šalis regione, įstojusi į euro zoną. Tačiau suomių meilė Europai blėsta. 2005 metais naryste ES buvo patenkinti 42 proc. gyventojų, šiemet - 37 procentai. Balandį suomiai puolė balsuoti už euroskeptišką, populistinę partiją "Tikrieji suomiai" (dabar jie vadinasi tiesiog "suomiai"), kuri tapo trečiąja pagal dydį parlamentine grupe. "Dabar į Suomiją žiūrima kaip į ramybės drumstėją. Europos projektui trūksta solidarumo. Jei jis išnyks, turėsime daugybę problemų mėgindami grąžinti Europą į vėžes", - tvirtino Marlene Wind iš Kopenhagos universiteto.

Dabartinėje premjero Jyrki Kataineno vyriausybėje yra keturios partijos, dvi iš jų neslepia euroskeptiškų pažiūrų. Dar gegužę Suomijos parlamentas sutiko prisidėti prie Portugalijos gelbėjimo paketo, bet pareikalavo garantijų arba įkeisto turto už tolesnes paskolas euro zonai. Prieš mėnesį dėl šio klausimo susitarimą pasirašė Suomijos ir Graikijos vyriausybės. Tiesa, tokia savivalė nelabai patiko euro zonos lyderėms - Vokietijai ir Prancūzijai, kurios tvirtina, kad tokie dalykai turi būti sprendžiami kartu, vieningai.

Tokia Suomijos nuomonės kaita gali būti paaiškinta valstybės brandumu ir tikrai nepriklausomo krašto pasitikėjimu savimi. Tvirtą charakterį suomiai išsaugojo nepaisydami 600 metų trukusios Švedijos okupacijos, o vėliau - carinės Rusijos šeimininkavimo. Šaltojo karo laikais Suomija išliko neutralia valstybe, nors užsienio klausimais tylomis pritardavo Kremliaus politikai - mainais į krašto nepriklausomybę.

Žlugus komunizmo imperijai Suomija tuoj pat pasuko į Vakarus ir 1995 metais įstojo į ES. Tada 57 proc. krašto gyventojų per referendumą pasisakė už narystę Bendrijoje. Po krizės, per paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį, Suomija iškilo kaip ekonomiškai stabili ir pasiturinti ES narė. Tačiau priklausydamas Europos valstybes vienijančiam klubui šis Šiaurės Europos kraštas pajuto, kad už kitų finansines nesėkmes tenka mokėti jam. "Pats laikas atvirai pakalbėti šiais klausimais. Iš pradžių atrodė, kad suomiai su savo ideologija iriasi prieš srovę, tačiau dabar žmonės jų klauso, įgyja drąsos pasakyti tai, ką galvoja", - sakė vienas "suomių" šalininkas Toni Paussu.

Tačiau greičiausiai suomiai liks vieninteliai rimti ES atskalūnai. Neįmanoma įsivaizduoti, kad tokiu keliu nueitų mažesniosios ES narės, mat diplomatinis spaudimas būtų tiesiog nepakeliamas. O jei taip imtų elgtis bloko lyderės - Vokietija, Prancūzija ar Nyderlandai, Bendrija paprasčiausiai žlugtų. Juolab kad tie patys suomiai puikiai suvokė, į kokią pelkę lipo. "Kaip suomiai pasiklojo, taip ir turi miegoti", - tvirtai nukirto Europos reformų centro analitikas Simonas Tilfordas iš Londono.

AP, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"