TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Supančiotas Europos milžinas

2011 11 08 8:57

Vokietija sprendžia, kas bus svarstoma per Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą, nustato taisykles, priverčia laukti daugybę valstybių ir galiausiai visuomet primeta savo valią. Per euro krizę ši valstybė liko vienintele Bendrijos lydere. Tačiau ar ji pasirengusi naujam vaidmeniui?

Iki šiol Vokietija būdavo svarbi, bet savo padėties pernelyg nepabrėždavo. Jei reikalai pasukdavo bloga linkme, jos vyriausybės tapdavo politiškai mažos, kuklios. Tačiau laikai keičiasi: šiandien visi kalba apie Vokietijos įtaką. Per pastarąsias savaites dramatiškai rutuliojantis įvykiams Briuselyje tai matyti plika akimi. Viena įtakingiausių pasaulio politikių Angela Merkel galinga ne tik dėl to, kad atstovauja didžiausiai ES ekonomikai. Ji atrodo rimčiausiai iš visų kitų Europos lyderių, šie vokietės iš Rytų Vokietijos net prisibijo. Bent jau taip kalba diplomatai Briuselio koridoriuose. Buvęs Europos Komisijos pirmininkas Romano Prodi sako, kad Europoje būtent A.Merkel priima sprendimu, "o tuomet Prancūzijos prezidentas surengia spaudos konferenciją, kad juos paaiškintų".

Euro gelbėjimas gula ant Vokietijos pečių iš esmės tik todėl, kad Vokietija yra vienintelė Bendrijos valstybė, ekonomiškai pajėgi tai padaryti. Nuo 2009 metų vidurio, kai kitos šalys smuko į vis gilesnes skolos duobes, Vokietijos ekonomikos kreivė šovė aukštyn: jos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 7 proc., o eksportas - ketvirtadaliu.

Tačiau Vokietijai toks viešpatavimas - ne prie širdies. Ji buvo nepasiruošusi lyderės vaidmeniui, dar daugiau - jo net nesiekė. Juk kraštas garsėja automobilių ir kitokių kokybiškų įrenginių gamyba, o ne hegemonija. Tad lyderės vaidmuo tarptautinėje arenoje?.. Euro gelbėjimas gali pareikalauti ne tik to, ko nenori duoti Vokietija, bet ir daugiau, nei ji iš viso turi. Istoriškai Vokietija buvo pagrindine jėga, suvienijusia Europą. Tačiau tai ji padarė stovėdama nuošalyje, nereikalaudama viršenybės. Ilgą laiką lydere buvo Prancūzija, o Vokietija išsiskyrė savo ekonominiu pajėgumu. Jos pageidavimu sukurta valiutos sąjunga: Europos centrinis bankas yra toks pats nepriklausomas, kaip Vokietijos Bundesbankas, o valstybės veiksmų tarpusavyje beveik nekoordinuoja. Vokietija nereikalavo aukštų politinių postų, juos dalijosi Prancūzija. Tačiau dabar ši kaimynė Vokietijai irgi kelia abejonių. Visuomenės apklausos rodo, kad du trečdaliai vokiečių nejaučia jokių tiesioginių krizės pasekmių. Prancūzijoje vaizdas priešingas - ten žmonės nori daugiau darbo vietų. Kaip rašo britų dienraštis "Financial Times", Vokietijos-Prancūzijos porelė tėra politinė fikcija, de facto lyderės vaidmenį žemyne prisiėmė Vokietija.

Tačiau sustiprėjusi tarptautinėje arenoje Vokietija tapo kaip niekada silpna krašto viduje. Kad "atsidėkotų tautai", kuri neša nesibaigiančios Europos krizės naštą, vyriausybė sutiko 6 mlrd. eurų sumažinti mokesčius gyventojams, kurie gauna mažas ir vidutines pajamas. Be to, A.Merkel vyriausybė jaučiasi įsipareigojusi ką nors grąžinti visiems piliečiams, nors tenka kovoti su biudžeto deficitu. Šiais metais krašto valdžia planuoja surinkti 16,2 mlrd. eurų daugiau mokesčių, negu planuota.

Briuselyje Vokietija kovoja dėl euro ateities, o vidaus politiką purto rietenos tarp parlamento ir vyriausybės, koalicijos ir opozicijos, Bundestago ir Bundestrato. Krikščionių demokratų bloko mažesnioji partnerė, Bavarijos krikščionių socialinė sąjunga (CSU), retkarčiais pasiduoda isterijai dėl mažėjančios savo įtakos. Kita koalicijos partija, Laisvoji demokratų partija (FDP), kovoja iki kraujo, kad tik neišnyktų. Paprastai didžiausi vyriausybės priešai būna opozicija ir visuomenės nuomonė. Tačiau Vokietijoje koalicija kelia grėsmę pati sau. Griozdiška federacinė sistema veda iš proto visą Europą, kuriai tenka laukti, kol parlamentas, CSU ar FDP priims kokį sprendimą. Juk tikrasis lyderis turi žinoti, ko nori, ir sprendimus priimti greitai bei ryžtingai.

"Die ZBT", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"