TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sušalę, išsigandę, po atviru dangumi

2011 05 13 0:00
Sutraiškytos mašinos ir sugriauti pastatai Lorkoje.
AFP/Scanpix nuotrauka

Žemės drebėjimas užklupo Pietų Ispanijos gyventojus. Sugriautas senovinis miestas, yra žuvusiųjų.

Tūkstančiai žmonių praleido naktį į ketvirtadienį lauke Ispanijos pietiniame Lorkos mieste, kurį supurtė 5,2 balo žemės drebėjimas. Iš pradžių buvo pranešta, kad per jį žuvo 10 gyventojų. Vėliau pareigūnai sumažino aukų skaičių iki 8. 167 žmonės buvo sužeisti, trijų jų būklė kritinė. Tarp žuvusiųjų - vienas vaikas.

Žemės drebėjimas sugriovė Lorkoje daug pastatų, po tonomis griuvėsių gatvėse liko virtinės sutraiškytų automobilių, riogsojo nugriuvę balkonai. Labai nukentėjo visas Lorkos centras. Jį uždarė policija.

Tai buvo stipriausias žemės drebėjimas Ispanijoje per 50 metų. Jo epicentras - 10 km gylyje, už 120 km į pietvakarius nuo Alikantės. Trečiadienio vakarą Ispaniją supurtė keletas kiek silpnesnių - 4,4 balo - virpesių. Požeminiai smūgiai buvo juntami net Madride.

Ilgiausios sekundės

Šoko apimti gyventojai puolė lauk iš pastatų ir susirinko aikštėse, parkuose bei kitose atvirose erdvėse. Ypač nukentėjo seni pastatai. Ispanijos televizija rodė dramatiškus vaizdus, kaip griūva bažnyčios varpinė - vos už kelių metrų nuo operatoriaus. Griuvėsiuose buvo matyti gulintis bronzinis varpas. Lorkoje, kurios istorija apima daugiau nei du tūkstantmečius, yra daug viduramžių paminklų. Liudytojai matė, kaip krintančios plytos užmušė bėgančius žmones.

32 metų Cristina Selva sakė pajutusi požeminius smūgius, kai žaidė su savo dviem dvejų metų dukromis. "Pastatas sujudėjo, o aš labai išsigandau dėl mergaičių. Pasiėmiau jas, ir mes visos trys lindėjome po stalu laukdamos, kol viskas baigsis, - pasakojo moteris dienraščiui "El Pais". - Šios 20 sekundžių buvo ilgiausios mano gyvenime."

Nakčiai atėjus dauguma iš 90 tūkst. Lorkos gyventojų arba negalėjo, arba bijojo grįžti į namus. Meras Francisco Jodaras sakė, kad lauke nakvojo mažiausiai trečdalis jų. Raudonasis Kryžius įkūrė laikiną 800 lovų prieglobstį miesto pakraštyje, bet daugelis žmonių mieliau pasiliko arčiau savo namų. Jie sėdėjo susisiautę į antklodes ir išsigandę - niekas nebuvo patyręs žemės drebėjimo anksčiau ir to nesitikėjo, nors visi žino, kad gyvena ant tektoninio lūžio. Naktį žmones gatvėse lankė gydytojai ir teikė pagalbą. Apie 350 greitosios pagalbos automobilių evakavo apie 400 pacientų iš dviejų miesto ligoninių. Rytą gyventojai išsirikiavo eilėse prie karšto gėrimo, kurį dalijo savanoriai penkiose paskubomis įrengtose stovyklose.

Pasiųsti gelbėtojai

Ispanijos vidaus reikalų ministerija pasiuntė į Lorką 225 greitojo reagavimo būrio karius ir apie 400 gelbėtojų, taip pat ir su šunimis. Jie ieško žmonių po sugriautais pastatais. Ispanijos ministras pirmininkas Jose Luisas Rodriguezas Zapatero dalyvavo susitikime su Ispanijos karaliumi Jonu Karoliu, kai jam buvo pranešta apie žemės drebėjimą.

Didžiausią žalą patyrė Lorkos ir Totanos miestai, esantys viename iš seismiškai aktyviausių Iberijos pusiasalio regionų. Tačiau taip pat nukentėjo Albasetė ir Veles Rubijo miestelis Almerijos provincijoje.

Kasmet Ispanijoje įvyksta šimtai žemės drebėjimų, bet jie tokie silpni, kad nė nepastebimi. Mursija - seismiškai aktyviausias regionas. Pastarasis drebėjimas Ispanijoje pareikalavo daugiausia aukų nuo 1956 metų balandžio 19 dienos, kai netoli Granados esančiame Albolotės mieste požeminiai smūgiai sugriovė ir apgadino nemažai pastatų, taip pat nusinešė 11 žmonių gyvybių.

Kur, kada, koks?

Ironiška, kad žemės drebėjimas Ispanijoje smogė tą pačią dieną, kai Italijos sostinėje Romoje daug gyventojų nėjo į darbą baimindamiesi galimų požeminių smūgių, kuriuos kitados išpranašavo vienas savamokslis Italijos seismologas, miręs 1979 metais.

Galbūt iš dalies jo pranašystė išsipildė, tik žemė drebėjo ne Romoje, o Ispanijoje. Tačiau šiuolaikiniai seismologai gerai žino, kad nuspėti žemės drebėjimų beveik neįmanoma. Nors metodai labai patobulėjo, pasakyti kur, kada ir kokio stiprumo bus žemės drebėjimas, labai sunku. Geriausiu atveju, seismologai gali įspėti apie pavojų tik paskutinę akimirką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"