TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Susipažinkime: Europos prezidentas

2010 02 13 0:00
H.van Rompuy kuria haiku apie vienatvę, Dievą, gėles ir mirtį.
FP/Scanpix nuotrauka

Pirmą kartą per savo ilgą istoriją Europa turi prezidentą ir, manau, mums reikia su juo susipažinti. Kol kas dar niekam nėra iki galo aišku, ką tas postas reiškia, todėl nuo šio pirmojo prezidento priklausys kokia tradicija susiformuos. Beje, lietuviškai vadinti jį prezidentu nėra labai tikslu. Jis yra Europos Sąjungos (ES) tarybos pirmininkas.

Hermanas van Rompuy yra flamandas. Flamandai - katalikai, gyvenantieji Flandrijos lygumoje, iš čia jų pavadinimas. Drauge su valonais, prancūziškai kalbančiais katalikais, jie sukūrė Belgiją. Būdama dvitautė ir dvikalbė ji visą laiką braška ir vis gresia suskilti. Flamandai nėra maža tauta - jų 6 milijonai ir jie gali didžiuotis savo istorija, ypač tapytojais ir jūreiviais. Tai darbšti, kruopšti, turinti gerą uoslę prekybai ir naujoms technologijoms tauta.

H.van Rompuy gimė 1947 metais. Jo tėvas - gerbiamas ekonomikos profesorius. Tikras flamandas, tikras katalikas ir tikras konservatorius, taip išauklėjęs ir savo vaikus. Tik dukra nusuko į šoną - tapo komuniste. Dabartinis Europos prezidentas baigė jėzuitų gimnaziją, katalikų universiteto ekonomikos fakultetą, apgynė filosofojos daktaro disertaciją. Nuo studijų laikų aktyviai reiškėsi krikščionių-tautininkų, žinoma, flamandų, partijoje, ir sparčiai kilo joje karjeros laiptais. H.van Rompuy dirbo valstybiniame banke, dėstė universitete, buvo ministras, savo partijos pirmininkas, vicepremjeras. Jis pasižymėjo nelabai įprastu politikams kuklumu, teisingumu, darbštumu ir didžiuliu sugebėjimu taikyti nesutariančiuosius. Tačiau nebuvo pastebėtas už Belgijos ribų. Kai po 2007 metų rinkimų Belgija 9 mėnesius negalėjo sudaryti vyriausybės, net negalėjo nutarti, ką daryti toliau - skirtis ar gyventi kartu, ir visiems atrodė, kad šalis tikrai suskils, karalius Albertas paskyrė H.van Rompuy ministru pirmininku. Tačiau jis nesutiko! Karalius sugaišo pusantros valandos jį įkalbinėdamas.

Tapęs vyriausybės vadovu H.van Rompuy sutaikė kaktomis susirėmusias puses ir patvarkė biudžetą, kurio skylės buvo plačios kaip uosto vartai. Jokių stebuklų jis nepadarė, bet sugebėjo rasti kelias išeitis, dažniausiai, atidėdamas sunkiai sprendžiamus klausimus. ES žurnalistai linkę iš jo juoktis, sako, kad nėra pasaulyje nuobodesnio tipo. Gal ir tikrai, tokių spalvingų žmonių fone kaip hiperaktyvus Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, į televizijos žvaigždę labiau nei politiką panašus Italijos premjeras Silvio Berlusconi arba elegantiškas aristokratas Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, H.van Rompuy tiesiog nepastebimas. Jis pats prisipažįsta, kad yra liguistai drovus. Belgijos spaudoje gausu jo karikatūrų. Vienoje jis nupieštas kaip triušis su kunigo sutana. Neseniai H.van Rompuy išsprūdo, kad jis niekaip negali prisiversti sakyti Angelai Merkel "tu", nors Vokietijos kanclerė būtent taip į jį kreipiasi. "Man neišeina", - ištarė nuleidęs galvą. Elgiasi H.van Rompuy kaip kukli kanceliarijos pelytė, nors istorija moko, kad tokios pelytės kartais suriaumoja kaip liūtai. Toks kuklumas gali būti savotiškas, būdingas flamandams kiautas, nes iš pirmo žvilgsnio ir Belgija niekuo neypatinga, o geriau pasižiūrėjus - labai įdomi ir turininga valstybė.

Dabar belgai susirūpinę - kas sugebės tvarkyti jų šalį? Toks belgų nerimas daug sako apie šitą žmogų.

Yra ir kita aplinkybė. H.van Rompuy išrinko Briuselyje susirinkę 27 ES šalių vadovai. Galima burbėti: kodėl nebuvo visuotinių rinkimų! Kokia čia demokratija! Bet iš kitos pusės... Ką aš žinau apie tą žmogų, ir ką apie jį žinote jūs? O valstybių vadovai, kurie su H.van Rompuy, kaip su Belgijos premjeru, bendraudavo labai dažnai, matyt kažką svarbaus pastebėjo.

Koks tai žmogus?

Toks, kuris stebėtinai daug dalykų sugeba daryti vienu metu. Mėgsta rašyti. Dalyvauja internetinėse diskusijose, rašo tinklaraščius. Jo hobis - dėlioti haiku. Tai trumpi, trijų eilučių eilėraštukai, nerimuoti, tačiau prasmingi. Ypač vertinama netikėta prasmė. Tai japoniškas eiliavimas, šioje šalyje haiku dėliojami jau kelis šimtus metų. Dabar ta įdomi poezijos forma paplito po visą pasaulį. Net vaikai labai sėkmingai dėlioja haiku. Juose H.van Rompuy rašo (žinoma, flamandiškai) apie vienatvę, Dievą, gėles, mirtį, laiko tėkmę. Japonijoje yra jo gerbėjų klubas. Pamėginsiu išversti vieną truputį ironišką jo haiku:

Plaukai draikosi vėjuje.

Eina metai ir vėjas vis pučia.

Deja, plaukų jau neliko.

H.van Rampuy turi 4 vaikus. Jis taupus ir gyvena kukliai. Kai buvo paskirtas Belgijos premjeru, naktiniu autobusu, taip pigiau, nuvažiavo į Austriją slidinėti. Naujasis Europos vadovas kas mėnesį porą dienų praleidžia vienuolyne. Apie save sako: "Mano darbas iš tikro gan svarbus, bet aš pats svarbus nesu." Tokiais jis laiko ir politinius klausimus. H.van Rompuy - gan radikalus konservatorius. Dėl Turkijos priėmimo į ES jis yra pasakęs: "Turkija nėra Europoje ir niekada joje nebus." Ir pridūrė: "Mūsų vertybės skirtingos." Tačiau tapęs prezidentu paaiškino, jog tai jo asmeninė nuomonė, kuri neturės įtakos jo, kaip prezidento, veiklai.

Keista, tačiau būdamas mažos tautos atstovas H.van Rompuy yra kategoriškas federalistas. Svajoja, kad kada nors ateityje susikurtų Jungtinės Europos Valstijos, kurias valdytų viena vyriausybė. Jis buvo stipriai sukritikuotas, kai pasiūlė, kad ES priklausančios šalys atsisakytų savų tautinių simbolių ir naudotų bendrą Europos simboliką. Tapęs prezidentu tvirtina, kad niekada nesistengs primesti savo pažiūrų. "Niekam neįsakinėsiu. Noriu išklausyti visų šalių narių nuomones ir stengsiuos pasiekti bendrą nutarimą."

Išrinktas prezidentu H.van Rompuy pirmiausia atvažiavo į Lietuvą. Jo vizitas buvo tylus, ramus, be paradų ir kamščių gatvėse. Tarsi pelytė šmurkštelėjo. Gal toks elgesys pakeis ES stilių? Būtų neblogai. Jei tik nevers tautų daryti to, ko jos nenori - visai gerai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"