TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Susirūpino renovacija

2009 02 09 0:00
Europa susirūpino, kaip taupyti šilumą didinant pastatų energinį efektyvumą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Parlamento (EP) Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete svarstoma, kaip padidinti pastatų energinį naudingumą. Tai aktualu ir Lietuvai, nes naujoji Vyriausybė energijos taupymą yra įvardijusi vienu iš energetikos politikos prioritetų.

Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo rinkėjams siekti Europos Komisijos finansinės paramos daugiabučių namų modernizavimui. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad reikia atnaujinti 27 tūkst. namų, ir būtų gerai, jei per metus pavyktų atnaujinti apie 2 tūkst. daugiabučių pastatų, tarp jų - 100 mokyklų ir 100 ikimokyklinio ugdymo įstaigų.

Tačiau atsižvelgiant į realias galimybes nuo šio skaičiaus reikėtų nubraukti nulį, nes pagal numatytas valstybės lėšas galima atnaujinti tik apie 200 daugiabučių per metus. "Taigi belieka viltis, jog ateityje šiam tikslui bus leista naudoti Europos struktūrinę paramą, dėl to buvo tariamasi Europos Parlamente", - sakė EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys narys Šarūnas Birutis.

Europos Sąjungoje (ES) pastatams šildyti sunaudojama daugiausia energijos, be to į atmosferą patenka maždaug 40 proc. viso išmetamo anglies dvideginio kiekio. Jei pavyktų įgyvendinti numatytus planus, iki 2020 metų visa ES suvartotų net 11 proc. mažiau energijos. Pastatų renovaciją kaip vieną iš strateginių valstybės tikslų įvardijo ir Vokietija.

Pasak Š.Biručio, jei ES planai taptų privalomi visoms ES narėms, sumažėtų energijos poreikis ir neigiamas poveikis klimatui, o tai ypač svarbu Lietuvai, šilumos energijai reikalingas dujas gaunančiai iš "Gazprom". Per ekonomikos recesiją renovuojant pastatus būtų skatinamas statybų sektorius ir žmonės neprarastų darbo, o gyventojai gautų mažesnes sąskaitas už šildymą.

Šiuo metu galiojanti direktyva yra per siaura, nes tinka tik trečdaliui pastatų - jei pastato plotas mažesnis nei 1000 kvadratinių metrų, jo remontui netaikoma renovacijos sąvoka ir jis negali gauti valstybės paramos. Energinio naudingumo priemones geriausia pritaikyti, kai pastatas kapitaliniai renovuojamas maždaug kas 25-40 metų, nes tuomet mažiau reikia papildomų investicijų.

Remiantis naująja direktyva ES valstybės narės turės parengti nacionalinius planus, kaip padidinti pastatų energinį efektyvumą. EP nariai siūlo diegti mokestines lengvatas (sumažinant PVM) ir padidinti paramą iš struktūrinių fondų nuo 3 proc. iki 15 procentų. Centriniam šildymui taip pat reikėtų taikyti energinio naudingumo sąvoką, nes šildymui keliaujant nuo namo rūsio iki buto trečdalis šilumos iššvaistoma. Tai aktualu ir privačių namų savininkams, ir valstybės sektoriaus pastatams.

Kai direktyva buvo svarstoma EP prieš dvejus metus, jai smarkiai priešintasi. Tačiau Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl dujų privertė keisti ankstesnę nuomonę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"