TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Susitarimas be džiaugsmo

2009 10 12 0:00
Pasirašydami susitarimą Armėnijos ir Turkijos užsienio reikalų ministrai E.Nalbandianas ir A.Davutoglu net nenorėjo žiūrėti vienas į kitą.
AFP/Scanpix nuotrauka

Turkija ir Armėnija žengė pirmąjį žingsnį susitaikymo link - pasirašė istorinę sutartį normalizuoti santykius ir atidaryti bendrą sieną.

Susitarimas, kurį rėmė Europos ir JAV lyderiai, pasirašytas po šimtmetį trukusio priešiškumo, kilusio dėl žudynių Pirmojo pasaulinio karo metais. Tai buvo nelengva. Vos pavykdavo išspręsti vieną problemą, iškildavo kita. Tris valandas truko aiškinimasis dėl kalbų, kurias abiejų šalių atstovai turėjo pasakyti po pasirašymo. Deja, jos taip ir liko neišgirstos, nes kalboje, kurią turėjo pasakyti turkų diplomatijos vadovas, buvo "Armėnijai nepriimtinų formuluočių".

Galų gale Armėnijos užsienio reikalų ministras Eduardas Nalbandianas akmeniniu veidu ir besišypsantis Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu Ciuricho universitete pasirašė du protokolus, paspaudė vienas kitam ranką ir iškart išėjo iš salės, nes tiek turkai, tiek armėnai nėra linkę pritarti susitarimams. Įtakingas Armėnijos provakarietiškos opozicinės partijos "Paveldas" narys Stepanas Safarianas pareiškė, kad pasirašyti protokolai pradėjo "didelės rizikos ir didelio netikrumo laikotarpį", o Turkijos pagrindinės opozicinės partijos lyderis Onuras Oymenas apkaltino vyriausybę "atsižadėjimu susidūrus su spaudimu iš išorės" ir pažymėjo, jog šis susitarimas "kelia didelį susirūpinimą dėl šalies ateities".

Vis dėlto abi valstybės tikisi naudos iš oficialus susitaikymo. Jis gali sudaryti sąlygas išėjimo prie jūros neturinčiai Armėnijai suaktyvinti savo ūkį. Tai turėtų teigiamai atsiliepti Turkijos ir Armėnijos santykiams su Europos Sąjunga, sustiprinti Turkijos diplomatines pozicijas Pietų Kaukaze, kuris yra naftos ir gamtinių dujų tranzito į Vakarus koridorius.

Nors Turkijos ir Armėnijos vyriausybės turi daugumą savo parlamentuose, valstybėse tvyranti įtampa vargu ar leis greitai ratifikuoti susitarimus. Armėnijos prezidentas Seržas Sargsianas aiškino, kad Armėnija "neturi alternatyvos santykiams su Turkija užmegzti be išankstinių sąlygų", bet į Jerevano gatves vis tiek išėjo tūkstančiai protestuotojų. Jiems nesvarbu tai, jog armėnams pavyko pasiekti, kad specialistų grupė aptartų 1,5 mln. armėnų išžudymo per Pirmąjį pasaulinį karą "istorinę dimensiją", kad bus "nešališkai ištirti archyvai ir suformuluotos rekomendacijos". Ši išlyga laikoma nuolaida Turkijai, kuri neigia genocidą ir tvirtina, jog nurodomas aukų skaičius išpūstas, o nužudytieji - pilietinio karo aukos.

Dėl Jerevano reikalavimų pripažinti genocidą Turkija nebuvo linkusi užmegzti diplomatinių santykių. Susitaikyti trukdė ir ginčas dėl Kalnų Karabacho, kuriame daugumą gyventojų sudaro armėnai ir kuris per karą atsiskyrė nuo Turkijos remiamo Azerbaidžano. Reikšdama paramą Azerbaidžanui Turkija 1993 metais uždarė sieną su Armėnija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"