TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Susitarimui dėl Irano kelią atvėrė slaptos Vašingtono ir Teherano derybos

2013 11 25 15:31
Du slapti susitikimai buvo surengti tuojau po H.Rouhani (dešinėje) kadencijos pradžios šių metų rugpjūtį. Reuters/Scanpix nuotrauka

Jungtinės Valstijos ir Iranas per pastaruosius metus surengė virtinę slaptų aukšto lygio tiesioginių susitikimų, JAV prezidento Baracko Obamos administracijai dalyvaujant rizikingame diplomatiniame žaidime, kuris atvėrė kelią į sekmadienį Ženevoje pasirašytą istorinę sutartį, turinčią pristabdyti Teherano branduolinė programą, pranešė naujienų agentūra AP.

Šios diskusijos buvo slepiamos netgi nuo artimiausių Amerikos draugų, įskaitant oficialius derybų partnerius ir Izraelį, kol galiausiai tapo žinomos suinteresuotoms šalims prieš du mėnesius. Tai gali paaiškinti, kodėl pavyko taip greitai suderinti sutartį dėl branduolinės programos po daugelį metų tarp Irano ir Vakarų šalių tvyrojusio didelio priešiškumo.

Tačiau tų derybų slaptumas taip pat gali iš dalies paaiškinti įtampą tarp JAV ir Prancūzijos, kuri anksčiau šį mėnesį nepritarė tos sutarties projektui, ir su Izraeliu, kuris įtūžo dėl minėto susitarimo ir piktai pasmerkė atšilimą diplomatiniuose santykiuose su Teheranu.

B.Obama asmeniškai leido surengti tas derybas, vykdydamas savo prisaikdinimo dieną paskelbtą pažadą ištiesti ranką šaliai, kurią JAV valstybės departamentas yra įvardijęs kaip aktyviausią pasaulyje terorizmo rėmėją.

Kaip praneša AP, tos derybos vyko Omane ir kitur, tačiau apie jas buvo žinoma tik labiau siauram žmonių ratui. Nuo šių metų kovo valstybės sekretoriaus pavaduotojas Williamas Burnsas ir viceprezidento Joe Bideno vyriausiasis patarėjas užsienio politikos reikalams Jake'as Sullivanas su Irano pareigūnais susitiko bent penkis kartus.

Keturiuose paskutiniuose slaptuose susitikimuose, surengtuose po reformoms palankaus Irano prezidento Hassano Rouhani prisaikdinimo rugpjūtį, buvo parengta didžioji dalis susitarimo, kuris vėliau buvo oficialiai aptartas per derybas Ženevoje tarp JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Kinijos, Vokietijos ir Irano, sakė trys aukšto rango JAV administracijos pareigūnai, kurie nesutiko atskleisti savo vardų, nes nebuvo įgalioti kalbėti apie šį itin jautrų diplomatinį klausimą.

AP buvo gavusi informacijos apie pirmąjį JAV ir Irano susitikimą dar kovą – tuojau po to, kai jis įvyko.

Tačiau Baltieji rūmai ir Valstybės departamentas tada ginčijo to pranešimo elementus, o agentūra negalėjo patvirtinti informacijos apie tas derybas. Rudenį AP gavo papildomų užuominų apie vykstančią slaptą diplomatiją ir spaudė Baltuosius rūmus ir kitus pareigūnus atskleisti daugiau. Kai derybos Ženevoje atrodė artėjančios prie atomazgos, aukšti administracijos pareigūnai patvirtino agentūrai detales apie aukšto lygio kontaktus su šiitiška respublika.

Ženevoje pasirašyta sutartis Irano vyriausybės pajamas gali padidinti apie 7 mlrd. dolerių, kai bus sušvelnintos tarptautinės sankcijos, o Teheranas įsipareigojo apriboti savo vykdomą urano sodrinimą ir kitokią branduolinę veiklą. Viso šio proceso šalys pažadėjo siekti galutinės sutarties, kuri gali būti pasirašyta ateinančiais metais. Naujasis dokumentas turėtų galutinai išsklaidyti Vakarų šalių įtarimus, kad Teheranas mėgina susikurti atominį arsenalą.

Iranas tvirtina, kad jo branduolinės programos vieninteliai tikslai – elektros energijos gamyba ir mokslo bei medicinos tyrimai.

Diplomatinis lošimas su Iranu, jeigu laikinoji sutartis pasiteisins ir atves į nuolatinį paktą, neleidžiantį Iranui įgyti branduolinių ginklų, gali padėti išvengti karinės intervencijos, kuria JAV arba Izraelis grasino jau ne vienerius metus. Šis procesas gali taip pat tapti posūkio tašku dešimtmečius tvyrojusiame priešiškume tarp Vašingtono bei Irano – tuo pačiu ir vienu iš svarbiausių pasiekimų B.Obamos užsienio politikoje.

Tačiau jeigu šis susitarimas žlugtų arba Iranas slapta kurtų branduolinius ginklus, B.Obamai tektų susitaikyti su tokios nesėkmės padariniais – tiek namuose, tiek užsienyje. Dėl slaptų diplomatinių pastangų prezidentas tampa pažeidžiamas kritikai, kad jis padarė Izraelį pažeidžiamą Teheranui, trokštančiam žydų valstybės sunaikinimo, taip pat sudarė susitarimą su terorizmą remiančia šalimi.

JAV ir Irano diplomatiniai ryšiai nutrūko 1979 metais, po islamo revoliucijos ir JAV ambasados Teherane apsiausties, per kurią 52 amerikiečiai ilgiau nei metus buvo laikomi įkaitais. Tačiau B.Obama, tapęs prezidentu, išsakė pageidavimą pradėti dialogą be išankstinių sąlygų.

Prezidento nurodymu Jungtinės Valstijos pradėjo preliminariai ieškoti galimybių atnaujinti santykius su Iranu tuojau po šalies vadovo prisaikdinimo 2009 metų sausį. B.Obama ir Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei apsikeitė laiškais, tačiau didesnio suartėjimo neįvyko.

Kliuviniu šioms pastangoms tapo ankstesnis Irano prezidentas – griežtosios linijos šalininkas Mahmoudas Ahmedinejadas, kurio ginčijamas perrinkimas 2009 metų birželį išprovokavo audringus opozicijos protestus, numalšintus griežtomis priemonėmis. Tų pačių metų liepą abiejų šalių ryšius dar labiau aptemdė trijų amerikiečių turistų, įžengusių į Irano teritoriją iš Irako, areštas.

Ironiška, tačiau būtent pastangos užsitikrinti, kad tie turistai būtų paleisti, tapo priemone užmegzti slaptus diplomatinius ryšius.

Omano sultonas Qaboosas buvo svarbus veikėjas tame procese, tarpininkaudamas derybose, kurias vainikavo turistų paleidimas: suimta amerikietė buvo paleista pirmiau, o kiti du grįžo į JAV 2011 metais. Vėliau sultonas pasisiūlė tapti tarpininku planuojamam JAV ir Irano suartėjimui – tuomet prasidėjo slaptos neoficialios diskusijos tarp Vašingtono ir Teherano vidurinio rango pareigūnų.

Didesnį svorį šis procesas įgijo prieš aštuonis mėnesius, kai B.Obama pasiuntė W.Burnsą, J.Sullivaną ir kitus penkis pareigūnus susitikti su Irano atstovais Omano sostinėje Muskate. B.Obama šią grupę pasiuntė tuojau po to, kai šešios pasaulio galybės pradėjo naują derybų su Iranu etapą Kazachstano mieste Almatoje vasario pabaigoje.

Tuo metu pagrindiniame derybų dėl Irano branduolinės programos procese pažanga buvo menka, o iraniečiai buvo mažai suinteresuoti rengti dvišales diskusijas su Jungtinėmis Valstijomis to susitikimo kuluaruose, baimindamiesi, kad jos iškils į viešumą, sakė JAV pareigūnai.

Dėl šios priežasties, padedant sultonui Qaboosui, abiejų šalių pareigūnai pradėjo patylomis kurti planus susitikti Omane. W.Burnsas, J.Sullivanas ir nedidelė JAV techninių ekspertų grupė kovo viduryje atskrido kariniu lėktuvu į susitikimą su iraniečiais.

Aukšto rango JAV administracijos pareigūnai, kurie kalbėjosi su AP, neatskleidė, su kuriais pareigūnais susitiko W.Burnsas ir J.Sullivanas, tačiau apibūdino juos kaip karjeros diplomatus, padėjėjus nacionalinio saugumo reikalams ir branduolinių klausimų ekspertus, kurie tikriausiai išliko svarbiais veikėjais ir po šią vasarą šiitiškoje respublikoje įvykusių rinkimų.

Pasak JAV pareigūnų, amerikiečiai tuo metu tesiekė įsitikinti, ar Vašingtonas ir Teheranas pajėgūs surengti sėkmingas dvišales derybas. Šie iš pažiūros menki lūkesčiai atspindėjo prastus abiejų šalių santykius.

AP pašnekovai sakė, kad JAV grupė per kovą surengtą susitikimą Omane be klausimų dėl branduolinės programos taip pat išsakė susirūpinimą dėl šiitiškos respublikos vaidmens Sirijos konflikte ir Teherano grasinimų daryti laivybą strategiškai svarbiu Ormūzo sąsiauriu. Jie taip pat klausinėjo apie dingusį JAV federalinio tyrimų biuro (FTB) agentą Robertą Levinsoną, tikriausiai pagrobtą Irane, ir kitus du toje šalyje kalinamus amerikiečius.

Tikėdamasis išlaikyti šį kanalą atvirą, JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry gegužę apsilankė Omane – oficialiai tartis dėl ginklų pardavimo kontrakto, tačiau slapta – užsitikrinti, kad Muskatas tęstų svarbų tarpininko vaidmenį, ypač po rinkimų Irane birželį, aiškino pareigūnai.

H.Rouhani, kuris prieš rinkimus žadėjo siekti, kad būtų sušvelnintos Irano ekonomiką gniuždančias sankcijas ir kuris sakė esantis pasiryžęs užmegzti dialogą su Vakarų šalimis, suteikė naują postūmį amerikiečių pastangoms.

Du slapti susitikimai buvo surengti tuojau po H.Rouhani kadencijos pradžios rugpjūtį, siekiant išjudinti įstrigusias branduolines derybas su pasaulio galybėmis. Dar pora susitikimų įvyko spalį.

W.Burnsas ir J.Sullivanas vadovavo JAV delegacijoms per kiekvieną iš tų sesijų, o paskutiniame slaptame susitikime prie jų prisidėjo šešių šalių galingųjų grupėje Amerikos delegacijai vadovaujanti Wendy Sherman.

Tarp tuose susitikimuose dalyvavusių iraniečių buvo pareigūnų, kurie buvo susitikę su amerikiečiais Omane kovą, taip pat naujų veidų šiose derybose, sakė JAV administracijos pareigūnų. Visi iraniečiai sklandžiai kalbėjo angliškai.

Pasak JAV pareigūnų, tie susitikimai vyko daugelyje vietų, tačiau jų konkrečiai neįvardijo, nenorėdami sužlugdyti galimybės panaudoti tas vietas ateityje. Tačiau manoma, kad bent kai kurios iš tų derybų vyko Omane.

Šie uždari susitikimai sutapo su pastebimu atšilimu viešoje retorikoje tarp JAV ir Irano. Rugpjūčio pradžioje B.Obama pasiuntė H.Rouhani laišką, sveikindamas jį su pergale rinkimuose. Irano lyderio atsakymas buvo teigiamai įvertintas Baltųjų rūmų, kurie nedelsdami parengė dirvą tolesnėms slaptoms deryboms. JAV pareigūnai sakė esantys įsitikinę, kad šis suartėjimas vyksta su A.Khamenei palaikymu, tačiau išsamiau apie tai nekalbėjo.

Derybininkam tęsiant slaptas diskusijas, viešai buvo keliamos prielaidos apie tikėtiną B.Obamos ir H.Rouhani susitikimą rugsėjį JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.

W.Burnsas ir J.Sullivanas siekė surengti tą tiesioginį susitikimą, tačiau tokiems planams nebuvo lemta išsipildyti – daugiausiai dėl iraniečių nuogąstavimų, sakė pareigūnai. Tačiau dviem dienomis vėliau B.Obama ir H.Rouhani pasikalbėjo telefonu, ir tai buvo pirmasis tiesioginis JAV ir Irano lyderių kontaktas per daugiau nei 30 metų.

Tik po to pokalbio JAV pradėjo teikti informaciją savo sąjungininkams apie slaptas derybas su Iranu, nurodė AP šaltiniai.

B.Obama asmeniškai dalyvavo kai kuriuose opiausiuose pokalbiuose, supažindindamas su padėtimi Izraelio premjerą Benjaminą Netanyahu per jųdviejų susitikimą Baltuosiuose rūmuose rugsėjo 30 dieną. Prezidentas informavo žydų valstybės lyderį tik apie du vasarą įvykusius susitikimus, neužsimindamas apie kovą vykusias derybas – tokiu būdu vykdydamas Baltųjų rūmų pažadą pranešti sąjungininkams tik tiek, kad diskusijos su Iranu buvo turiningos.

JAV pareigūnai B.Netanyahu reakcijos nekomentavo. Tačiau kitą dieną premjeras savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje smerkė H.Rouhani, vadindamas jį „vilku ėriuko kailyje“ ir perspėdamas Jungtines Valstijas nelaikyti pasikeitusio Irano tono tikru pokyčiu pozicijoje dėl branduolinės programos. Dar vėliau Izraelio lyderis pareiškė, kad potenciali sutartis su pasaulio galybėmis taptų „šimtmečio sutartimi“ Iranui.

Pranešusios B.Netanyahu apie slaptas derybas, Jungtinės Valstijos vėliau informavo apie tą procesą kitas šešių galingųjų šalių grupės nares, sakė JAV pareigūnai.

Paskutinis slaptas JAV ir Irano atstovų susitikimas įvyko tuojau po Generalinės Asamblėjos, teigė AP pašnekovai, pridūrę, kad tuo metu buvo paklotas pamatas susitarimui, galiausiai priimtame praeitą sekmadienį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"