TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sustabarėjusi religija pasmerkta išnykti

2013 10 26 6:00
Katalikų bažnyčiai sunkiausias procesas yra suderinti savo mokymą su mokslu ir jo teikiamomis galimybėmis žmonijai. Reuters/Scanpix nuotrauka

Kadaise gyvulių aukojimas vaidino svarbų vaidmenį hinduistų gyvenime, katalikai kunigai nesilaikė celibato ir turėjo šeimas, o pranašas Mahometas buvo vaizduojamas islamo mene. Netrukus kai kuriose bažnyčiose jau gali būti tuokiamos vienos lyties poros. Tai, kaip religijos pačios save keičia, seniai domina tyrinėtojus. Kai kurie jų mano, kad tikėjimas, kuris nesugeba keistis, pasmerktas mirti.

Musulmonų pranašas Mahometas gyveno beveik prieš 1400 metų. Islamas nebeturi gyvų pranašų ir susiduria su iššūkiu, kaip pritaikyti įstatymus, reguliavusius gyvenimą VII amžiaus Arabijoje, XXI amžiaus pasauliui. Tuo užsiima ulama, sudaryta iš teisės žinovų luomo, interpretuojančio šventus tekstus, įskaitant Koraną ir suras, kuriose surašyti pasakojimai, susiję su Mahometo gyvenimu ir mokymu. Skirtingose šalyse ulama priima skirtingus sprendimus ir kartais juos pakeičia.

Pranašo gyvenimas - geriausias pavyzdys

Vos prieš šimtmetį musulmonams buvo draudžiama naudotis radiju ir garsiakalbiais. Dabar dauguma praktikuojančių musulmonų turi radijo imtuvus, televizorius ir net "YouTube". Per Irano revoliuciją 1979 metais ulama pareiškė, kad kontraceptinės priemonės draudžiamos, o dabar jau skatina naudoti prezervatyvus, islamiška valstybė finansuoja jų gamybą ir šeimos planavimo šviečiamąsias programas.

Dažnai manoma, kad viskas, kas ateina iš Vakarų, pakerta islamą. Vakarietiška kasdienybė išties dažnai kertasi su musulmono praktika. Vienas iššūkis tikrai laukia tualete. Mat viena iš tradicijų reikalauja, kad musulmonas šlapintųsi sėdėdamas, tai apsaugo nuo susitepimo tikinčiojo drabužius prieš maldą. Tačiau Vakaruose paisyti šios tradicijos musulmonui vyrui išties nėra lengva.

Kitas iššūkis - architektūra. Vakarietiško tipo namai nėra taip suplanuoti, kad erdvė būtų atskirta pagal lytį. Jei moterys nori segregacijos, musulmonų šeimai bus labai sunku gyventi tokiuose namuose. Todėl daugiakultūrėje visuomenėje gyvenantys musulmonai kai kada nori, kad raštai būtų išaiškinti iš naujo. Tuomet dvasininkai turi rinktis arba pažodžiui interpretuoti Koraną, arba pasistengti įžvelgti, kas glūdi giliau tarp eilučių. Pasak žinovų, svarbiausia atskirti nekintamus principus nuo modelių, kurie tėra laiko ir vietos produktas. Laikantis tokio požiūrio, iš naujo vertinti Koraną ne tik galima, bet ir būtina. Nors Korane yra eilutė, leidžianti mušti moterį, geriausias pavyzdys yra pats Pranašas, kuris niekada moters nemušė.

Mozė išsigando, nes nieko nesuprato

Visiems žinoma istorija iš Talmudo, žydų šventosios knygos, kuri, regis, numatė, kad ateities kartos savaip interpretuos šventąjį įstatymą. Kai Mozė nuėjo ant Sinajaus kalno, kur Dievas jam įteikė Torą, jis išvydo, kad Dievas dailina raides keistomis karūnėlėmis. Mozė nusprendė, kad jis laikysis įstatymo paraidžiui, tačiau Dievas jam pasakė: "Ne, po daugelio kartų bus rabinas, vardu Akiva, ir jis kildins žydų įstatymą iš šių karūnėlių."

Kai Dievas apreiškė Mozei regėjimą, kaip moko rabinas Akiva, Mozė išsigando, nes nieko nesuprato.

Į Talmudą, įstatymo ir rabinų išminties saugyklą, įrašyta samprata, kad viskas keičiasi, bet viskas yra apreiškimas.

Mokslo iššūkius sunku atremti

Viena jėga, labiausiai verčianti religiją keistis, yra mokslas. Geriausias pavyzdys - Mikolajaus Koperniko revoliucija, privertusi suprasti, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Tai tiesiogiai susikirto su Bažnyčios mokymu. Inkvizicija įtarė M.Koperniko sekėją Galileo Galilei erezija, ir šis visą likusį gyvenimo dešimtmetį praleido namų arešte viešai išsižadėjęs savo mokslinių teiginių. Be fizikos ir astronomijos darbų, Galileo parašė du traktatus, kuriuose interpretavo Šventąjį Raštą. "Iš esmės jis pasakė, kad Raštas moko mus, kaip pakliūti į dangų, o ne kaip sukasi dangus", - sako jėzuitas George Coyne, 28 metus vadovavęs Vatikano observatorijai.

Katalikų bažnyčia dabar pripažįsta, kad Galileo buvo teisus, ir 1992 metais popiežius Jonas Paulius II oficialiai reabilitavo mokslininką. Tačiau mokslas ir toliau kelia labai sunkius klausimus Bažnyčiai. "Ištisos genetikos, molekulinės biologijos ir evoliucijos sritys yra nemenkas iššūkis Bažnyčiai, - sako G.Coyne. - Ar Galileo vaiduoklis ir vėl sugrįžta? Taip. Mano mylinčioji Bažnyčia! Ko tu tikrai nenorėjai daryti Galileo laikais, tai įsiklausyti į mokslą."

Pasak šio jėzuito, būtent moksliškai išprusę tikintieji turi imtis šio sunkaus proceso suderinti Bažnyčios mokymą su mokslo atradimais ir galimybėmis, kurias jie siūlo žmonijai. Nes juk galiausiai tikintieji, o ne mokytojai, nusprendžia, kuo ir ką jie tiki.

Karen Armstrong, parašiusi knygą "Dievo istorija" ir dar daugiau kaip 20 religijos studijų, mano, kad atsakymą, kaip gyventi, galima rasti naudojantis raštais, bet raštuose jo nėra, kaip nėra gebėjimo vairuoti automobilio instrukcijoje. Sunku tiems žmonėms, kurie greitai kintančiame pasaulyje griebiasi religijos kaip kažko nekintamo ir pastovaus, lengvai prieinamo atsakymų šaltinio.

"Žmonės dažnai mano, kad religija - lengvas dalykas, - sako K.Armstrong. - Iš tiesų religija reikalauja nemenkų intelektinių, dvasinių ir vaizduotės pastangų. Tai niekuomet nesibaigianti kova."

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"