TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sutarties dėl klimato laukiama šeštadienį

2015 12 11 17:30
AFP/Scanpix nuotrauka

Neišsimiegoję pasiuntiniai, kuriems yra patikėta apsaugoti žmoniją nuo katastrofinių klimato pokyčių, tikisi šeštadienį Paryžiuje baigti derinti istorinę sutartį po antrą naktį iš eilės vykusio Jungtinių Tautų derybų maratono, pranešė organizatoriai Prancūzijoje.

Panašu, kad jau 11 dienų besitęsiančios intensyvios diplomatinės pastangos Prancūzijos sostinėje pagaliau atvers duris sutarčiai, kurią tikimasi baigti rengti šeštadienį, nors iš pradžių planuota, kad tai bus atlikta iki penktadienio vakaro.

„Ji bus pateikta šeštadienio rytą, kad būtų priimta vidurdienį“, – sakė vienas šaltinis Prancūzijos prezidentūroje, kalbėdamas apie kasmetines klimato derybas, kurios dažnai užsitęsia keliomis dienomis ilgiau negu planuota.

„Reikalai juda teisinga kryptimi“, – deryboms pirmininkaujančio Prancūzijos užsienio reikalų ministro Laurent'o Fabiuso žodžius prezidentūros šaltinis citavo naujienų agentūrai AFP.

L.Fabiusas ketvirtadienio vakarą pateikė naują sutarties juodraštį, kuriame atsispindėjo pažanga sprendžiant kai kuriuos esminius klausimus.

Prancūzijos diplomatijos vadovas, kuris atrodė vis labiau įsitikinęs šio proceso sėkme, sakė, kad susitarimas jau „nepaprastai priartėjęs“.

L.Fabiusas ragino 195 šalių ministrus padaryti precedento neturinčių kompromisų dėl kai kurių labiausiai ginčijamų klausimų. Daugiausiai nesutarimų kyla tarp turtingųjų ir skurdžių šalių, kaip turi būti dalijamasi priemonių, turinčių sulėtinti klimato atšilimą ir sumažinti jo padarinius, našta, o tie ginčai jau yra sužlugdę ankstesnes JT pastangas.

Pasaulio lyderiai teigė, kad derybos Paryžiuje yra paskutinė galimybė išvengti pragaištingų klimato pokyčių, nešančių rūsčias sausras, didelius potvynius ir smarkias audras, taip pat lemiančius vandenynų lygio kilimą, keliantį pavojų žemoms saloms ir tankiai apgyventiems pajūrio regionams.

Planuojama sutartis turėtų sukelti revoliuciją pasaulio energetikos sistemoje, įpareigodama mažinti arba potencialiai visiškai atsisakyti akmens anglių, naftos ir dujų naudojimo, lemiančio atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Nuo praeito amžiaus 10-o dešimtmečio visos JT pastangos sudaryti universalią klimato sutartį buvo nesėkmingos.

Badymas pirštais

Besivystančios šalys tvirtina, kad JAV ir kitos pajėgiausios pasaulio ekonomikos turėtų prisiimti didžiausią atsakomybę, nes jos nuo pramonės revoliucijos paskleidė atmosferoje daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Kita vertus, Jungtinės Valstijos ir kitos turtingosios šalys sako, kad kylančios milžinės privalo daryti daugiau, argumentuodamos, kad mūsų laikais emisijos yra didžiausios būtent besivystančiose šalyse, todėl jos bus didžia dalimi atsakingos už klimato šiltėjimą ateityje.

Šie nesutarimai vis dar neleidžia abiem stovykloms rasti bendro sprendinio, kurį įgyvendinti kainuotų šimtus milijardų dolerių.

Tačiau delegatai sakė, kad atmosfera Paryžiuje išlieka gana teigiama ir kad nebėra tokio svaidymosi kaltinimais ir atsikalbinėjimo, temdžiusio ankstesnes klimato derybas.

Mėgindamas išjudinti diskusijas iš mirties taško ir padidinti spaudimą derybininkams, L.Fabiusas inicijavo naktinį derybų maratoną nuo trečiadienio vakaro.

Vienas iš svarbiausių pokyčių naujajame projekte – formuluotė, turinti išspręsti ginčą dėl pagrindinio temperatūros parametro, apibrėžiančio kovos su klimato šiltėjimu uždavinius.

Labiausiai klimato pokyčių pažeidžiamos šalys uoliai stengėsi, kad būtų susitarta, jog būtų iškeltas tikslas neleisti klimatui atšilti daugiau negu 1,5 laipsnio Celsijaus, lyginant su padėtimi iki pramonės revoliucijos.

Tuo tarpu kai kelios didžiosios teršėjos, tarp jų Kinija ir Indija, pageidavo, kad tas rodiklis būtų švelnesnis – 2 laipsniai Celsijaus. Tokiu atveju tos šalys turėtų teisę ilgiau naudoti iškastinį kurą.

Naujausiame sutarties variante siūlomas kompromisas: neleisti klimatui atšilti daugiau negu 2 laipsniai, bet taip pat siekti, kad atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio.

„Dabar galėčiau grįžti namo ir pasakyti savo žmonėms, kad mūsų galimybės išlikti nėra prarastos“, – sakė Maršalo Salų užsienio reikalų ministras Tony de Brumas. Jo šaliai, kaip ir kai kurioms kitoms salų valstybėms, gresia pavojus išnykti dėl kylančio jūros lygio.

Prancūzai tikisi, kad dar viena formuluotė taps visiems priimtinu sprendiniu – kad visos šalys turi siekti, jog „šiltnamio efektą sukeliančių dujų (emisijų) pikas turi baigtis kiek įmanoma anksčiau“.

„Jeigu ši sutartis bus priimta, tai bus pirmasis kartas istorijoje, kai praktiškai kiekviena šalis įsipareigotų apriboti savo šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas“, – sakė Londone įsikūrusio Energetikos ir klimato informacijos centro (Energy and Climate Intelligence Unit) direktorius Richardas Blackas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"