TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sutartis braškėdama juda

2009 07 01 0:00
Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas neužkirto kelio Lisabonos sutarčiai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Įveikta dar viena kliūtis, dėl kurios išsiplėtusi Europa negali pradėti esminių reformų. Bet ne paskutinė.

Vokietijos aukščiausios instancijos teismas paskelbė nutartį, kad Europos Sąjungos (ES) Lisabonos sutartis, numatanti reformuoti Bendriją, neprieštarauja šalies Konstitucijai.

Federalinis Konstitucinis Teismas Karlsrūhėje atmetė skundus, kuriuos pateikė grupė parlamentarų, siekusių užkirsti kelią ratifikuoti sutartį, kuria numatoma stiprinti ES vadovybę, vykdyti veiksmingesnę užsienio politiką ir supaprastinti sprendimų priėmimą 27 narių Bendrijoje. Jei teismas būtų nusprendęs kitaip, šios reformos vėl būtų įstrigusios. Be to, tai būtų skaudus pralaimėjimas kanclerei Angelai Merkel, kuri energingai jas remia.

Vokietijos parlamentas jau yra ratifikavęs Lisabonos sutartį, bet jos dar nepasirašė prezidentas Horstas Koehleris. Jis norėjo palaukti Teismo sprendimo. Prezidento parašas būtinas ratifikavimo procesui baigti.

Konstitucinio Teismo sprendimo prireikė ir 1993 metais dėl Mastrichto sutarties, kuri nutiesė kelią eurui sukurti.

Dėl Lisabonos sutarties į Teismą kreipėsi konservatyvių pažiūrų parlamentaras Peteris Gauweileris ir grupė deputatų iš kraštutinių kairiųjų partijos "Die Linke". Jie tvirtino, kad siūloma sutartis prieštarauja demokratijos principui, kuris yra kertinis Vokietijos Konstitucijos akmuo, nes apriboja šalies parlamento - Bundestago galias. Vasarį kanclerė A.Merkel pavedė Vokietijos diplomatijos vadovui Frankui Walteriui Steinmeieriui ir vidaus reikalų ministrui Wolfgangui Schauble'i pasisakyti per Teismo posėdį ir pamėginti apginti šią svarbią sutartį. Ministrai atmetė idėją, kad dėl Lisabonos sutarties Bendrija taps mažiau demokratiška. "Visiškai priešingai - Lisabonos sutartis aiškiai sustiprina ES demokratinius pagrindus", - sakė F.W.Steinmeieris. W.Schauble savo ruožtu tvirtino, kad dokumentas "nedaro žalos Vokietijos suverenitetui".

Vokietijos Konstitucinio Teismo nutarties nekantriai laukta ne tik Berlyne, bet ir Briuselyje, kur šis sprendimas laikomas viena paskutinių ilgo ir skausmingo Lisabonos sutarties ratifikavimo proceso kliūčių. Airija, kuri išprovokavo politinę krizę, kai pernai per referendumą atmetė Lisabonos sutartį, spalį ketina surengti dar vieną balsavimą. Ji gavo garantijas dėl airių rinkėjams itin svarbių mokesčių, neutraliteto ir etikos klausimų. Lisabonos sutarties dar nepasirašė Čekijos ir Lenkijos prezidentai. Tam, kad minėta sutartis įsigaliotų, ją turi ratifikuoti visos 27 ES narės.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"