TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sutrikusi euro zona tariasi dėl Graikijos ateities

2015 07 07 6:00
Prie balsadėžių sekmadienį atėjo 62,5 proc. rinkimų teisę turinčių graikų. AFP/Scanpix nuotraukos

Europos lyderiai ėmė skubiai ieškoti atsako į graikų tvirtai ištartą „ne“ griežto taupymo priemonėms, o analitikai svarsto, kas po referendumo toliau laukia Graikijos: visiškas bankrotas, pasitraukimas iš euro zonos ar tolesnė finansinė tarptautinių skolintojų pagalba.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u. Lyderiai, kurie sekmadienį vėlai vakare taip pat kalbėjo telefonu, sutiko, kad reikia gerbti Graikijos žmonių nuomonę. Jie taip pat pranešė apie ketinimą sušaukti euro zonos lyderių viršūnių susitikimą, o kiek vėliau Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad šis nepaprastasis susitikimas vyks antradienį.

Pirmadienį taip pat vyko daug kitų susitikimų. Europos lyderiai stengėsi įvertinti, kokie bus balsavimo Graikijoje padariniai. Referendumo rezultatai - tikra pergalė šalies radikalių kairiųjų pažiūrų premjerui Alexiui Tsiprui. Jis po balsavimo dar kartą pakartojo, kad rezultatai nereiškia, jog Graikija nutraukia ryšius su Europa ir kad jo šalies narystė euro zonoje neatšaukiama, nes nėra jokio teisinio mechanizmo, kuris leistų iš jos pašalinti kurią nors narę.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pirmadienį surengė telekonferenciją su Europos Centrinio Banko (ECB) vadovu Mario Draghi, D. Tusku ir Euro grupės vadovu Jeroenu Dijsselbloemu. Tuo tarpu Vokietijos ir Prancūzijos finansų ministrai kalbėjosi Varšuvoje, o euro zonos centrinių bankų aukščiausi pareigūnai susitiko Briuselyje.

Ant prarajos krašto

Europos lyderiai baimingai ir atsargiai reagavo į anksti pirmadienį paskelbtus galutinius referendumo rezultatus, rodančius, kad šalies žmonės įtikinama 61,31 proc. persvara atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš šalies reikalauja Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai. „Taip“ reformoms, kurių mainais į finansinę pagalbą nori šalies kreditoriai, tarė 38,69 proc. referendume dalyvavusių graikų. Aktyvumas plebiscite buvo 62,5 procento.

Paskelbus balsavimo rezultatus daugelį nustebindamas atsistatydino Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis.

Graikija balansuoja ant finansinės prarajos krašto. Jeigu šalis negaus pinigų ir paskolų iš Europos institucijų, vyriausybei gali tekti neribotam laikui atidėti skolų grąžinimą arba grįžti prie drachmos, kad ekonomika galėtų toliau suktis. Praeitą antradienį Graikija paskelbė negalinti grąžinti 1,5 mlrd. eurų TVF ir tapo pirmąja išsivysčiusia valstybe, įsiskolinusia šiai institucijai. Dėl šios priežasties Atėnai neturi galimybės gauti daugiau lėšų iš tos institucijos, kol bus panaikinta skola. Tą pačią dieną baigėsi anksčiau Graikijai suteikto finansinės pagalbos paketo galiojimas, nors A. Tsipras ragino jį pratęsti, kol įvyks referendumas.

Tuo tarpu penktadienį Graikiją nemokia oficialiai paskelbė Europos finansinio stabilumo fondas, kuriam tenka 144,6 mlrd. eurų Graikijos skolų. Kaip pranešama, Graikijos bankai beveik nebeturi apyvartinių lėšų. Panikos apimti klientai puolė atsiiminėti savo pinigus, kai A. Tsipras birželio 27 dieną netikėtai paskelbė referendumą, tikėdamasis tokiu būdu išeiti iš aklavietės derybose su kreditoriais.

Savaitę uždaryti bankai ir įvestos griežtos kapitalo kontrolės priemonės, leidžiančios gyventojams per dieną bankomatuose išsiimti ne daugiau negu 60 eurų ir draudžiančios pervesti pinigus į užsienį, sulėtino lėšų nuotėkį. Tačiau tuo atveju, jeigu ECB per artimiausias 1–2 dienas skubiai neskirs eurų Graikijos bankams, gali bankrutuoti daugiau verslo įmonių, o paprasti graikai taip pat nukentės.

Atsistatydino finansų ministras

Pirmadienį daugelį nustebino Graikijos finansų ministras Yanis Varoufakis pareikšdamas, kad atsistatydina iš pareigų. Anksčiau jis yra sakęs, kad iš posto trauksis tuo atveju, jeigu graikai balsuos už skolintojų siūlymus.

„Tuojau po referendumo rezultatų paskelbimo buvau informuotas apie kai kurių Euro grupės dalyvių ir įvairių partnerių pageidavimą, kad nedalyvaučiau susitikimuose, – Y. Varoufakis rašė savo tinklaraštyje. - „Ministras pirmininkas nusprendė, kad ši mintis potencialiai gali padėti jam pasiekti susitarimą. Dėl šios priežasties šiandien palieku Finansų ministeriją.“

Žodžio kišenėje neieškantis ekscentriško būdo Y. Varoufakis yra pareiškęs, kad tarptautinių skolintojų reikalavimai Graikijai yra terorizmas.

Trys galimi scenarijai

Anot Didžiosios Britanijos žiniasklaidos, dabar galimi trys scenarijai: po nesėkmingų derybų Graikija pasitrauks iš euro zonos; graikų bankai bankrutuos ir šalis pasitrauks iš euro zonos arba sulauks finansinės pagalbos; graikų nepritarimas taupymui paskatins euro zonos lyderius sutikti su Graikijos siūlomu planu.

Pirmasis scenarijus kol kas daugelio laikomas labiausiai tikėtinu, nors Graikijos premjeras nuolat kartoja, kad referendumo rezultatai nereiškia nutolimo nuo Europos, o tik suteikia jam stipresnę poziciją derybose su skolintojais. Problema ta, kad daugelis Europos šalių lyderių tokį rezultatą suvokia kaip akligatvį, o neveikiantiems Graikijos bankams reikalingas skubus sprendimas. Vokietijos ministrai, taip pat Italijos ir Prancūzijos vadovai sakė, kad šis balsavimas – referendumas dėl euro. Vokietijos kanclerės pavaduotojas Sigmaras Gabrielis sekmadienio naktį sakė, kad Graikijos ministras pirmininkas „sudegino paskutinius tiltus, kuriais Europa ir Graikija galėtų judėti kompromiso link“.

Vyko ir dar vyks daugybė svarbių posėdžių: pirmadienį susitiko ECB valdančioji taryba, šiandien - euro zonos šalių lyderiai ir finansų ministrai. Tačiau nuotaika niūri. Euro grupės pirmininkas J. Dijsselbloemas pareiškė, kad dabar Graikija turi pateikti savo reformų ir taupymo priemonių variantą, o Lenkijos premjerė Eva Kopacz situaciją apibendrino taip: tikriausiai perėjome į naują „Grexit“ (taip vadinamas Graikijos pasitraukimas iš euro zonos) etapą.

Tačiau bet kokį politinį susitarimą užgožia beviltiška situacija Graikijos bankuose, kurie buvo uždaryti birželio 29 dieną, kai ECB įšaldė jiems skirtą pagalbos programą. Graikijos vyriausybė pažadėjo, kad jeigu gyventojai balsuos prieš skolintojų pasiūlymus, antradienį bankai vėl veiks. Tačiau mažai tikėtina, kad ECB skubiai padidins savo paramą. "Tai, kad Graikija atmetė reformas negali reikšti, jog jie lengviau gaus pinigų“, - tviteryje rašė Slovakijos finansų ministras Peteris Kazimiras. Jeigu situacija nepasikeis, bankų gyvavimo dienos jau suskaičiuotos.

Trečiasis scenarijus, pagal kurį skolintojai atsižvelgdami į referendumo rezultatus sutiks su Graikijos siūlymais, bene mažiausiai tikėtinas iš visų. Tačiau Graikijos ministro pirmininko prieš balsavimą pasiūlytos reformos nebuvo labai nutolusios nuo to, ko reikalavo euro zonos ir TVF kreditoriai. Skirtumas tas, kad jis norėjo gauti trečią finansinės pagalbos paketą, vertą 29,1 mlrd. eurų, o ne paskutinę sumą pagal antrąjį pagalbos paketą. Jo prašoma suma net keturi kartus didesnė nei likusi išmokėti pagal ankstesnį pagalbos planą.

Nors vyriausybė ir nustojo mokėti skolas, ji turi rasti 2,2 mlrd. eurų per mėnesį viešojo sektoriaus atlyginimams, pensijoms ir socialinėms išmokoms, o bankų apribojimai reiškia, kad šalies mokestinės pajamos senka. Viešojo sektoriaus įstaigų - įskaitant ligoninių – valdžia jau paprašė perleisti jiems bet kokias grynųjų pinigų atsargas, kurias turi sukaupusios.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"