TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šv. Šeimyna Barselonoje - genijaus ar bepročio sumanymas?

2014 10 20 6:00
Radikali Antoni Gaudi architektūra toli pranoko savo laikmetį (Šv. Šeimyna iš vidaus ir lauko). wanderful-world.com/picpicx.com nuotraukos

Išsišovusi Barselonos panoramoje Antoni Gaudi bažnyčia galiausiai turi tapti aukščiausia pasaulyje. Šv. Šeimyna (Sagrada Familia) statoma jau daugiau kaip 130 metų. Drauge ji yra ir prieštaringiausiai vertinamas religinis pastatas.

"Mano užsakovas niekur neskuba"

A. Gaudi tikėjo, kad Dievui priklauso visas pasaulio laikas, tad nėra reikalo skubinti Šv. Šeimynos - ambicingiausio šio Katalonijos architekto darbo - statybos. Kvapą gniaužianti bazilika, dažnai klaidingai laikoma Barselonos katedra, finansuojama grynai iš privačių aukų ir parduodant bilietus 2,5 mln. kasmet ją aplankančių žmonių, vargu ar bus baigta statyti anksčiau nei 2026 metais. Turint galvoje, kad statyba prasidėjo 1882-aisiais, akivaizdu, jog tai darbas ne vien giliai religingo architekto, bet net kelių kartų pasiaukojamai dirbančių profesionalų ir entuziastų.

Kai bus sumūrytas paskutinis akmuo, Šv. Šeimyna bus aukščiausia pasaulyje bažnyčia, šaunanti į 170 metrų aukštį Katalonijos sostinės danguje. Tai ir keisčiausiai atrodantis religinis pastatas, kurio statyba pasiekė tokį epinį mastą. Nuo to laiko, kai netrukus po Pirmojo pasaulinio karo ėmė ryškėti šio į nieką nepanašaus statinio kontūrai, jis glumina architektus, kritikus ir istorikus. Vieniems bažnyčia primena milžinišką akmeninį termitų lizdą, kitiems - didžiulių daržovių daržą, dar kitiems - meduolių namelį, kurį iškepė niekšingiausia iš raganų, o gal suakmenėjusį mišką.

Spąstai turistams?

George'as Orwellas yra sakęs, jog tai "šlykščiausias pastatas pasaulyje". Jis tikėjosi, kad statinys per Ispanijos pilietinį karą bus sunaikintas. Salvadoras Dali kalbėjo apie "baugų valgomą grožį", kurį reikia laikyti po stiklo gaubtu. Walteris Gropiusas, stačiakampės architektūros meistras ir Bauhaus (modernizmo architektūros stilius - red.) pradininkas, gyrė šio pastato techninį tobulumą. Louisas Sullivanas, didis Amerikos architektas, "dangoraižių tėvas", apibūdino jį kaip "akmenyje įprasmintą dvasią".

Kai 2010 metais virš 45,7 metro aukščio navos buvo baigtas statyti protu sunkiai suvokiamo sudėtingumo akmeninis skliautas ir baziliką pašventino popiežius Benediktas XVI, debatai užvirė iš naujo. Madrido "El Pais" rašė: “Vienintelė malonė, gelbstinti Šv. Šeimynos šventovę - šį mistiškose svajose skendinčio išprotėjusio genijaus sapną - yra ta, kad ji nebaigta. Kai galiausiai iš turizmo finansuojamas statinys bus baigtas, jame nebus nieko, tik japonų turistai".

Architektas Enricas Massipas pasmerkė baziliką kaip "dirbtinai išpūstą erdvę be jokios sielos". Bet įdomu tai, kad šis architektas pats yra įsteigęs studiją, kurios tikslas - "pažangi inovatyvi praktika, peržengianti architektūrinio mąstymo ribas". Būtent tai ir darė A. Gaudi, plėtodamas savo radikalią architektūrą, daugeliu aspektų toli pralenkusią jo laikmetį. Tik jis niekada to nesuformulavo, nes apskritai labai retai kada užrašydavo savo mintis, lygiai kaip ir piešdavo.

Kosminė matematika

Tie, kuriems Šv. Šeimyna nepatinka, paprastai nemato nieko daugiau, tik gausiai dekoruotas formas. Tačiau tereikia pakrapštyti paviršių, kad taptų aišku, jog šis nesuprantamas statinys remiasi labai sudėtinga matematika ir toli pažengusia inžinerija. A. Gaudi grindė savo konstrukcijas itin sudėtingomis formomis, kurias mes šiandien žinome (ar bent jau turėtume žinoti), tokiomis kaip helikoidai, hiperboloidai ir hiperboliniai paraboloidai. Tai iš gamtos ištrauktos formos, paverstos kolonomis, skliautais ir įdomiais geometriniais Šv. Šeimynos struktūros elementais. Pažvelkite iš vidaus į skliautą, vainikuojantį bazilikos navą. Ar jis neprimena tankaus miško, kuriame pro medžius smelkiasi saulė? A. Gaudi sakė, kad viskas, ką jis projektuoja, "ateina iš Didžiosios Gamtos Knygos". Vadovėliai jam buvo kalnai ir olos, kurias jis taip mėgo tyrinėti. Tiesą sakant, kai 1980 metais į Barseloną atvyko 23 metų Markas Burry iš Naujosios Zelandijos ir pamėgino sudėlioti A. Gaudi paliktus Šv. Šeimynos architektūrinių modelių fragmentus, jis nepajėgė perprasti jų keistos ir įmantrios geometrijos, kol galiausiai jam dingtelėjo: kalnų sandara, be kitų gamtos reiškinių, štai kas penėjo išskirtinę matematinę A. Gaudi vaizduotę.

M. Burry tapo vadovaujančiu Šv. Šeimynos architektu. Pasitelkęs kompiuterinio modeliavimo technikas, taikomas aerokosminėje pramonėje, jis sugebėjo užbaigti A. Gaudi projektą ir net paspartino statybos procesą pradėjęs pjaustyti akmenis kompiuteriu valdoma technika. M. Burry ir jo bendradarbius labiausiai nustebino tai, kad A. Gaudi galėjo sukurti tokius sudėtingus trimačius matematinius modelius vien savo galvoje, pasitelkęs tik intuiciją.

Siekia paskelbti šventuoju

Visus negausius A. Gaudi ranka darytus eskizus ir maketus sunaikino Katalonijos anarchistai, per Pilietinį karą nusiaubę Šv. Šeimyną. Vis dėlto architekto kapo jie nepalietė. Nepaisant pagiežos, kurią jautė generolui F. Franco ir Katalikų bažnyčiai, jie gerai žinojo, kad įvairiausių klasių ir įsitikinimų žmonėms A. Gaudi buvo šventasis.

1926 metų birželio 7 dieną Barselonos gatvėje architektą partrenkė tramvajus. Taksistai atsisakė nuvežti jį į miesto ligoninę, palaikę elgeta. Vietoj to į skiedrelę sudžiuvusį skarmaluotą senį žmonės nunešė į vargšų ligoninę. Jį ten aptikus, A. Gaudi atsisakė būti perkeliamas. "Mano vieta yra čia" , - sakė jis. Tūkstančiai žmonių išsirikiavo gatvėse per jo laidotuves.

Šiandien sunku suprasti religinį įkarštį, kuris įkvėpė Šv. Šeimyną. Mintis šovė į galvą religinių knygų leidėjui Josepui Mariai Bocabellai po piligriminės kelionės į Italiją. Jis įsteigė Šv. Juozapo sekėjų asociaciją, kuri nupirko sklypą ir mokėjo už darbus. Vienu metu Šv. Juozapo, Jėzaus motinos Marijos vyro, sekėjų buvo net 600 tūkstančių. Jei tikėjimas gali išjudinti kalnus, gali ir A. Gaudi baziliką pastatyti. Šiuo metu A. Gaudi beatifikavimo asociacija siekia paskelbti architektą šventuoju.

Kai bus baigta, bazilika turės 18 bokštų: 12 reprezentuoja Kristaus apaštalus, 4 - evangelistus Matą, Morkų, Luką ir Joną, vienas - mergelę Mariją, o aukščiausias iš visų - Kristų Išganytoją. Kol kas pastatyti 8 bokštai.

Puritoniškai akiai ar tai, kuri ieško tiesių linijų ir minimalizmo, reginys gal ir sunkiai pakeliamas, bet tokia nežabotos vaizduotės konstrukcija įkvėpė geriausius pasaulyje inžinierius ir architektus, tarp jų Oscarą Niemeyerį, Frei Otto ir Pierą Luigi Nervi. Ateinančios kartos galbūt jau žinos, kad šio nepaprasto pastato autorius - Šventasis Antoni Gaudi.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"