TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svajoja apgyvendinti Tolimuosius Rytus

2016 07 23 6:00
Chankaiskio rajono kraštovaizdis. shamora.info nuotrauka

Pastaraisiais metais Maskva ėmė baimintis, kad šalies Tolimuosiuose Rytuose įsigalės kinai – į regioną ateis Kinijos bendrovės, o trūkstant darbo jėgos apsigyvens didelės kinų bendruomenės.

Tolimųjų Rytų federalinė apygarda – retai apgyvendinta Rusijos teritorija, dydžiu prilygstanti dviem trečdaliams Jungtinių Valstijų. Šis gamtos išteklių turtingas regionas sudaro daugiau kaip trečdalį Rusijos, bet čia gyvena vos 6,1 mln. žmonių. Tai tik 4 proc. visų šalies gyventojų.

Milžiniška Rusijos teritorija pietuose ribojasi su Kinija. Kitapus sienos esančiose trijose provincijose, kurios sudaro Vidinę Mandžiūriją, gyvena apie 110 mln. kinų. Tai didelis kontrastas, palyginti su Rusijos apleistu kraštu.

Asmeniui hektaras žemės

Kaip paskatinti žmones, kad jie susižavėtų tokiu tolimu kraštu? Rusijos valdovams tai rūpėjo jau XVII amžiuje, kai Ochotsko jūros pakrantėje buvo įkurta karinė jūrų bazė. Atokiose žemėse daugiausia gyveno šalies sienas ginantys kazokai, per prievartą išvežti asmenys ir sunkumų nebijantys valstiečiai. Sovietmečiu toje teritorijoje veikė priverstinio darbo stovyklos, į nuošalias pramonės sritis plaukė investicijos, buvo statomas antrasis geležinkelis per Sibirą ir Tolimuosius Rytus. Taigi rytų kryptimi vyko šioks toks žmonių judėjimas. Tačiau 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai regionas apmirė. Iš jo išvyko maždaug 2 mln. žmonių.

Nuo 2017 metų vasario pasiūlymu galės pasinaudoti visi Rusijos piliečiai. /adn.com nuotrauka

Rusijos Vyriausybė siekia atgaivinti geopolitiškai svarbų Tolimųjų Rytų regioną. Prieš keletą metų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad šios teritorijos plėtra turėtų tapti XXI amžiaus prioritetu. Vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas tuomet siūlė keisti federalinės apygardos pavadinimą. Anot jo, kur kas labiau tiktų teritoriją vadinti Ramiojo vandenyno zona arba Ramiojo vandenyno regionu. Tačiau šis jo pasiūlymas nesulaukė pritarimo.

Už šios teritorijos plėtrą atsakingos ministerijos užsakymu neseniai atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad 20 proc. rusų į Tolimuosius Rytus priviliotų nemokama žemė. Taigi nuo birželio 1 dienos valdžia pradėjo savo piliečiams veltui dalyti žemės sklypus. Asmeniui penkeriems metams skiriamas vienas hektaras – tai daugmaž atitinka regbio aikštės plotą. Praėjus nustatytam laikui sklypą bus galima išsinuomoti, nusipirkti ar net gauti dovanų. Pareigūnai tikisi, kad ši programa padės padidinti Tolimųjų Rytų gyventojų skaičių iki 36 milijonų.

Apie pelkę nesvajoja

Kol kas žemė dalijama tik nedideliuose rajonuose ir yra prieinama tik rusams, jau gyvenantiems Tolimuosiuose Rytuose. Nuo 2017 metų vasario pasiūlymu galės pasinaudoti visi Rusijos piliečiai, todėl kai kurie čia jau atvyksta apsidairyti.

„Tikrai įsivaizdavau kitaip“, – sakė Sankt Peterburgo gyventojas, vaikščiodamas ten po uodų pilnas pažliugusias dykvietes. Nedaugelis Rusijos europinės dalies gyventojų ryžtasi pradėti naują gyvenimą pelkėje šalia Kinijos. Juk kur kas patraukliau atrodo gyvenimas Londone ar Paryžiuje. Laukiniai šalies rytiniai regionai rusams asocijuojasi su priverstinio darbo stovyklomis, sugriuvusia infrastruktūra, susisiekimo problemomis, rūsčiu klimatu.

Kol kas rusai nesiveržia į Tolimuosius Rytus, nes siūlomas žemės plotas per mažas pradėti ūkiui ar kitai veiklai. Abraomas Linkolnas 1862 metais išleido Homstedo įstatymą, suteikiantį piliečiams, norintiems užsiimti žemdirbyste, iš federalinių žemių po 160 akrų (apie 64 hektarai) žemės. Rimtesniam žemės ūkiui reikia bent 5 tūkst. hektarų žemės, tad norint kažką su ta žeme nuveikti tektų steigti naujoviškus kolektyvinius ūkius. Be kita ko, žmones atbaido ir atšiaurus klimatas.

Dalis itin patriotiškų rusų mano, kad atsikraustydami čionai gali apsaugoti tuščias valstybės žemes nuo Kinijos kėslų. Juk kinai jau kurį laiką žvalgosi į turtingą, didžiulį ir apleistą kraštą. Balandį pasirašytas dvišalis susitarimas perkelti iš Šiaurės Kinijos chemijos, metalurgijos ir cemento gamyklas. Manoma, kad Pekinas taip siekia atsikratyti savo regionų didžiausių teršėjų.

Magadano srities kraštovaizdis. /vk.com nuotrauka

Programa kelia įtarimų

Tiesa, kai kas ambicingą Kremliaus planą pašiepia, esą tai tik svajingas patriotinis triukas siekiant pagerinti Kremliaus įvaizdį. Kiti kalba apie suktybę, kuria pasinaudoję praturtės valdžios pareigūnai, mat jie pasiliko teisę atsiimti žemę po penkerių metų, jei nuspręs, kad plėtros tikslų pasiekti nepavyko.

Maskva ryžtingai remia žemės dalijimo programą. Šią vasarą per valstybinį naujienų kanalą Tolimieji Rytai pristatyti tarsi koks Eldoradas. Maža to, valdžios nurodymu buvo sukurta speciali interneto svetainė, leidžianti piliečiams pamatyti dalijamos žemės nuotraukas ir internetu teikti prašymus. Tačiau netrukus ji sugedo. Opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno teigimu, veikiausiai tai nutiko tyčia, kad pareigūnai galėtų nutverti geriausius kąsnelius. Esą sklypai prie vaizdingo ežero jau buvo išgraibstyti, kai svetainė vėl pradėjo veikti.

Maskvos siekiai apgyvendinti Tolimuosius Rytus patinka ne visiems – vietos gyventojai baiminasi prašalaičių antplūdžio. Kovą nepatenkinti Jakutijos gyventojai ragino surengti balsavimą dėl dalyvavimo žemės dalybų programoje. To administracinio vieneto vadovas sakė esąs susirūpinęs, kad pastarasis valdžios sumanymas gali paskatinti savotišką aukso karštligę – atvykėliai savo sklypuose vilsis surasti gamtos turtų.

Chabarovsko tiltas (vadinamas Amūro stebuklu) - vienas ilgiausių Rusijos Tolimuosiuose Rytuose. /tumblr.com nuotrauka

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"