TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svajoklis, verčiantis svajones realybe

2013 03 01 6:58
D.Tito visuomet svajojo apie kosmines keliones. /nl.wikipedia nuotrauka

Multimilijonieriaus ir pirmojo kosmoso turisto Denniso Tito įkurtas nekomercinis fondas ketina pasiųsti sutuoktinių porą į Marsą jau 2018 metais.

72 metų amerikietis milijonierius apie savo ambicingus planus viešai paskelbė Vašingtone, nes jau kuris laikas Jungtinėse valstijose sklandė gandai apie jo sumanytą "istorinę misiją" į Marsą. D.Tito pranešė, kad startas planuojamas 2018 metų sausio 5 dieną (nors ši data gali ir pasikeisti), o jau rugpjūčio 20-ąją erdvėlaivis pasieks Marsą. Tačiau ant Raudonosios planetos jis nenusileis, o tik praskries maždaug už 100 tūkst. kilometrų nuo jos. 2019 metų gegužės 21 dieną erdvėlaivis grįš į Žemę. Visa kelionė, atsižvelgiant į tuometę Žemės ir Marso tarpusavio padėtį, užtruks 501 dieną. Erdvėlaivis apskries Marsą ir grįš į Žemę, nesvarbu, kas per tą ilgą kelionę nutiktų jo keleiviams.

D.Tito nori, kad į Marsą skristų vyras ir moteris, geriausia vidutinio amžiaus sutuoktinių pora, jau turinti vaikų, nes dėl ilgo radiacijos poveikio jie abu gali tapti nevaisingi, be to, gresia pavojus susirgti vėžiu ir Alzheimerio liga. Be to, sutuoktiniai per ilgiau nei metus truksiančią kosminę kelionę galėtų teikti vienas kitam emocinę paramą. "Būtų labai simboliška, jei per pirmąjį skrydį į Marsą žmonijai atstovautų vyras ir moteris", - mano ir "Inspiration Mars Foundation" atstovai.

Negalima praleisti progos

Misijos į Marsą projektas grindžiamas laisvos grįžimo orbitos (free return orbit) panaudojimu. Tai tokia trajektorija, kai nuo Žemės atsiplėšęs erdvėlaivis grįžta į starto vietą dėl gravitacijos - tai labai supaprastina misiją, nes norint grįžti į Žemę nereikia įjungti variklių. Tačiau skridimas "laisvąja" trajektorija įmanomas tik tuomet, kai abi planetos yra tam tikroje padėtyje, t. y. arčiausiai viena kitos. Taip bus 2018 metais, ir jei tuomet susidariusia proga nebus pasinaudota, kita galimybė susidarys tik 2031-aisiais.

Misijos nepatogumai

Erdvėlaiviu taps modifikuota kapsulė "Dragon", gaminama bendrovės "Space X". Į kosmosą ją išves raketa "Falcon Heavy", kurią bendrovė jau baigia gaminti. Skrendantieji į Marsą kapsulėje galės naudotis 35 kubinių metrų erdve, kurios pusė bus užkrauta įvairiomis atsargomis - keleiviams teks vežtis daugiau kaip toną sauso maisto ir 28 kilogramus tualetinio popieriaus.

Be to, abu keleiviai, kad nesiatrofuotų raumenys ir kaulai, kasdien turės mankštintis su treniruokliais, jiems labai sunku rasti vietos kapsulėje. Užtat ši ilga ir nepatogi kelionė suteiktų mokslininkams daug informacijos, kaip žmogaus kūnas gali prisitaikyti prie aplinkos.

Svajonei aukoja pinigus

Šis fantastinis projektas finansuojamas iš asmeninių D.Tito lėšų. Jo turtas vertinamas keliais šimtais milijonų dolerių. 2001 metais už bilietą į kosmosą rusams jis sumokėjo 20 mln. dolerių. Praėjusio amžiaus 7 dešimtmetyje D.Tito dirbo NASA laboratorijoje, kur buvo konstruojamos raketos. Skrydžiui į Marsą, kurį D.Tito vadina "Amerikos misija", milijonierius ketina panaudoti pinigus, kurie buvo pervesti į jo įkurtą fondą "Inspiration Mars Foundation", bei kitų labdaros fondų lėšas, nes yra įsitikinęs, jog planuojama misija pradės naują kosmoso užkariavimo erą.

D.Tito pabrėžia, kad kelionė į Marsą nėra komercinis projektas, jos tikslas - mokslo ir technologijų pažanga. "Negalima prarasti laiko. Praėjo 40 metų, kai žmonės nuskrido į Mėnulį. Aš ir daugybė mano amžiaus žmonių laukėme, kad po to bus skrydžiai ir į kitas planetas. Taip ir nesulaukėme, todėl manau, kad atėjo laikas tam laukimui padaryti galą", - aiškino milijonierius, kodėl ėmėsi tokio brangaus projekto.

Jo skirtos pinigų sumos "pakaks pirmiesiems dvejiems šio projekto įgyvendinimo metams", t. y. iki 2014-ųjų pabaigos. Per tą laiką D.Tito tikisi rasti rėmėjų, kurie toliau jį finansuos. Milijonierius tikisi gauti pinigų už teisę rodyti šią kelionę per televiziją, taip pat parduoti surinktus mokslinius duomenis NASA. Nors daugiau informacijos apie skrydžio technines detales bei finansines išlaidas nei jis, nei kiti skrydžio rengėjai nėra linkę pateikti, ekspertai mano, kad šis projektas kainuos 1-2 mlrd. dolerių.

D.Tito iš jo tikrai neuždirbs. "Pasakysiu aiškiai - po šios misijos tapsiu daug neturtingesnis, užtat mano anūkai bus turtingesni, nes juos įkvėps šis skrydis", - sakė mokantis svajoti milijonierius.

Dennisas Tito

flashnewstoday.com nuotrauka

Amerikietis inžinierius, ilgai dirbo NASA ir prisidėjo prie raketų konstravimo. 1972 metais Kalifornijoje įkūrė bendrovę "Wilshire Associates", kuri ėmėsi investicijų ir teikė konsultacines bei technologines paslaugas. Visą laiką tikėjo, kad yra gyvybė kitose planetose ir į Žemę gali atskristi kitų planetų atstovai.

Pasaulis apie jį išgirdo 2001 metais, kai D.Tito tapo pirmuoju kosmoso turistu ir sumokėjo rusams 20 mln. dolerių, kad laivu "Sojuz" galėtų nuskristi į kosminę stotį. Ši jo kelionė truko beveik 8 dienas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"