TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svarbiausi 2012-ųjų mokslo atradimai

2012 12 27 6:04
CERN centre įrengus hadronų greitintuvą, pavyko surasti britų fiziko P.Higgso vardu pavadintą bozoną. /AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo Higgso bozono atradimo iki aparato "Curiosity" nusileidimo Marse ir priešistorinio žmogaus genomo nustatymo - toks svarbiausių šių metų mokslo atradimų spektras. Šie laimėjimai ne tik padėjo atskleisti daug paslapčių, bet ir leis palengvinti žmonėms gyvenimą. 

Kiekvienais metais autoritetingas Amerikos mokslo pažangos asociacijos žurnalas "Science" paskelbia pačių didžiausių įvairių sričių mokslo laimėjimų sąrašą. Šiemet buvo įvertinti atradimai genetikos, fizikos, kosmologijos, medicinos bei nanotechnologijų srityse. Laikantis tradicijos išskirtas pats svarbiausias mokslo atradimas ir dar 9, galima sakyti, lygiaverčiai žmonijos pasiekimai. Jie ir pateko į svarbiausių žmonijos laimėjimų dešimtuką.

Kam skirti pirmąją vietą, šiemet ginčų nebuvo. Pagal svarbą niekas negalėjo prilygti Higgso bozonui, dar vadinamam "dieviškąja dalele", kuris buvo atrastas pasitelkus didįjį hadronų greitintuvą. Apie šį atradimą Šveicarijoje esančio Europos branduolinių tyrimų centro (CERN) mokslininkai pranešė liepos 4 dieną. Higgso bozonas buvo paskutinis trūkstamas elementas aiškinantis visatos sandarą. Jis įrodo, kad aplink mus yra energijos laukas, suteikiantis masę fundamentinėms dalelėms, kurios ir yra pagrindinis visatos statybos elementas. Su džiaugsmu šią žinią sutiko ir pats britų fizikas Peteris Higgsas, kuriam šiuo metu 89-eri. Pagaliau buvo patvirtinta jo dar 1964 metais iškelta hipotezė. "Džiaugiuosi, kad tai įvyko man dar gyvam esant", - sakė šis mokslo genijus.

Prie didžiausių šių metų mokslo laimėjimų priskiriamas užbaigtas projektas ENCODE (DNR elementų enciklopedija), kuriame bandoma išsiaiškinti rizikos faktorius, sukeliančius išsėtinę sklerozę ir Crohno ligą. Mokslininkai įrodė, jog žmogaus genetinis kodas yra labiau funkcionalus, nei buvo manoma anksčiau. Mažiausiai 80 proc. genomo sudėties yra biologiškai aktyvi.

Tarp revoliucinių šių metų atradimų - ir eksperimento su neutrinų detektoriais rezultatai (Daya Bay Reactor Neutrino Experiment). Prie šio projekto dirbo šimtai Kinijos mokslininkų, taip pat prisidėjo jų kolegos iš Prancūzijos, Pietų Korėjos, Japonijos ir JAV. Jie tyrinėjo, kaip neutrinų štamai iš vienų virsta kitais. Tikimasi, jog šis eksperimentas leis išsiaiškinti, kodėl visatoje tiek daug materijos ir tiek mažai antimaterijos. Mokslininkai mano, kad tarp jų esantys nežinomi skirtumai gali priversti persvarstyti fizikos dėsnius.

Į mokslo laimėjimų dešimtuką pateko ir nanotechnologijų specialistų atrastos vadinamosios Majoranos kvazidalelės. Kad egzistuoja Fermio dalelė, t. y. savo paties antidalelė, dar praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje sakė Italijos fizikas Ettore Majorana. Šiais metais Nyderlanduose dirbančiai fizikų ir chemikų grupei pavyko surasti patikimų įrodymų, kad tokios kvazidalelės iš tiesų egzistuoja. Tikimasi, jog šis atradimas ypač pagelbės kuriant kvantinius kompiuterius.

Labai svarbiu šių metų mokslo laimėjimu Amerikos mokslo pažangos asociacija laiko ir kosmoso agentūros NASA į Marsą pasiųstą aparatą "Curiosity", kuris Geilo krateryje pradėjo dirbti rugpjūčio 6 dieną. Svarbiausias šios misijos tikslas - išsiaiškinti, ar kada nors Marse egzistavo sąlygos gyviems organizmams susidaryti. Tikimasi, kad kitas aparatas jau galės pargabenti iš Raudonosios planetos į Žemę grunto dalių.

Įvertinti ir amerikiečiai inžinieriai, sukonstravę smegenų impulsais valdomą mechaninę ranką. Šis atradimas turėtų labai palengvinti gyvenimą paralyžiuotiems pacientams. Mechaninė ranka gali atlikti trijų matavimų judesius, o tai atveria didžiules perspektyvas. Ranką sukūrę inžinieriai pristatė visuomenei 52 metų Pensilvanijos gyventoją, kuri dėl smegenų ligos prieš 13 metų buvo paralyžiuota nuo kaklo. Implantavus moteriai į smegenis delikačius elektrodus ji gali pati valdyti mechaninę ranką. Ši padeda moteriai pavalgyti, prineša prie burnos butelį vandens ir net leidžia gurkštelėti iš puodelio kavos. Tiesa, kol kas tokia technologija dar laikoma eksperimentine, be to, ji labai brangi. Tačiau Pensilvanijos valstijoje dirbanti inžinierių komanda tikisi, kad jau greitai toks aparatas taps prieinamas visiems, kam jis reikalingas.

Į svarbiausių mokslo laimėjimų dešimtuką įtrauktas ir eksperimentas, per kurį mokslininkai pasitelkę rentgeno lazerį pirmą kartą žmonijos istorijoje padarė baltymo molekulės struktūros nuotrauką. Šis atradimas turėtų labai praversti gydant retas ligas.

Į žurnale "Science" išspausdintą sąrašą pateko ir japonų mokslininkai, iš pelių embrioninių kamieninių ląstelių sugebėję išgauti kiaušialąstę. Iš šio atradimo taip pat daug tikimasi ateityje.

Į 10 didžiausių 2012 metų mokslo laimėjimų sąrašą pateko ir vokiečių mokslininkai, sugebėję iššifruoti prieš 50 tūkst. metų Pietų Sibire ir Vidurinėje Azijoje gyvenusių dabartinio Homo sapiens protėvių genomą. Šios pirmykščių žmonių rūšies atstovės palaikų dalių buvo rasta Altajaus krašte esančioje Denisovo oloje. Buvo aptikti 5 fragmentai - po rankos ir kojos piršto kaulo dalį, taip pat trys dantys. Kai Leipcige esančio Maxo Plancko evoliucinės antropologijos instituto mokslininkai iššifravo šios žmonių rūšies genomą, paaiškėjo, kad jis giminingas Papua Naujosios Gvinėjos aborigenų genomui.

Kartu pavyko išsiaiškinti, jog šie žmonės gyveno kartu su neandartaliečiais. Į dešimtuką pateko ir genomo "redagavimo" metodikos sukūrimas. Sukūrę TALEN (Transcription activator-like effector nucleases) metodiką mokslininkai jau gali keisti arba aktyvinti specifinius gyvūnų genus.

Amerikos mokslo pažangos asociacija prognozuoja, kad 2013 metai gali tapti proveržiu aiškinantis, kas įvyko po Didžiojo sprogimo ir kaip susidarė visata. Taip pat tikimasi, kad pagaliau bus ištyrinėtas paslaptingasis ežeras, esantis 4 kilometrų gylyje po Arkties ledu.

"Science", LŽ 

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"