TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svarbiausi 2015 metų įvykiai

2015 12 31 6:00
AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos

TERORAS. Sausio 7–9 dienomis Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ir jo apylinkėse islamistai surengė 17-os žmonių gyvybę nusinešusias atakas. 

Jos prasidėjo nuo žudynių satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, kur broliai Cherifas ir Saidas Kouachi nušovė 12 žmonių. Dviem dienomis vėliau broliai buvo nukauti per susišaudymą su policija, užspeitusia juos viename miestelyje į šiaurės rytus nuo Paryžiaus. Sausio 8-ąją brolių draugas Amedy Coulibaly Paryžiaus priemiestyje nušovė policininkę, o kitą dieną nužudė keturis įkaitus per išpuolį košerinio maisto parduotuvėje, bet galiausiai taip pat buvo nukautas policijos. Sausio 11-ąją daugiau kaip 1,5 mln. žmonių dalyvavo Paryžiuje vykusiose eitynėse prieš ekstremizmą. Šioje demonstracijoje dažnas nešėsi pieštukus – žodžio ir saviraiškos laisvės simbolį.

PIRMOJI. Šių metų sausio 26-oji – ypatinga diena krikščionims anglikonams. Per iškilmingą ceremoniją gotikinėje Jorko katedroje į Anglijos bažnyčios vyskupus įšventinta pirmoji moteris – 48 metų dviejų vaikų motina Libby Lane. Stokporto vyskupe ji paskelbta po daugiau nei dviejų dešimtmečių nuo tada, kai anglikonų bažnyčia leido moterims tapti dvasininkėmis.

PROVERŽIS. Vasario 12 dieną apčiuopiamų rezultatų pagaliau davė pastangos diplomatiniu būdu išspręsti nuo praėjusių metų balandžio Rytų Ukrainoje vykstantį karinį konfliktą. Baltarusijos sostinėje Minske susitikę Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka po 17 valandų trukusio derybų maratono pasirašė paliaubų susitarimą. Tačiau jau vasario 18-ąją prorusiški separatistai šturmavo ir užėmė strategiškai svarbų Debalcevės miestą. Šiuo metu karas Rytų Ukrainoje yra perėjęs į įšaldyto konflikto etapą.

ŽMOGŽUDYSTĖ. Vasario 27 dieną Rusijoje, ant tilto per Maskvos upę, visai šalia Kremliaus, nušautas vienas garsiausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, buvęs vicepremjeras Borisas Nemcovas. Kovo 1-ąją netoli nusikaltimo vietos Rusijos opozicijos rėmėjai surengė demonstraciją žuvusiam bendraminčiui atminti. Dėl 55 metų opozicijos lyderio nužudymo policija sulaikė penkis čečėnus.

PRINCESĖ. Šių metų gegužės 2-ąją pagausėjo karališkoji Didžiosios Britanijos šeima. Kembridžo kunigaikštis ir kunigaikštienė princas Williamas su žmona Catherine susilaukė antrosios atžalos – Charlotte Elizabeth Dianos. Ji yra ketvirtoji eilėje į sostą po savo senelio princo Charleso, tėvo Williamo ir vyresniojo brolio George'o, gimusio 2013 metų liepą.

ATVYKĖLIAI. Kai Vengrija birželio 17-ąją uždarė savo sieną su Serbija, užkirto svarbų maršrutą patekti į Europos Sąjungą (ES) tūkstančiams migrantų iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos, keliaujančių per Vakarų Balkanus. Vėliau pasienyje iškilo ir spygliuotos vielos tvora, taigi atvykėliams teko ieškotis naujo kelio. Daugelis jų pasuko į Slovėniją, iš kurios bandė patekti į ES narę Kroatiją. Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenimis, 2015-aisiais į Europą atvykusių migrantų ir pabėgėlių skaičius jau perkopė vieną milijoną, o pakeliui į ES žuvo ar be žinios dingo maždaug 3,7 tūkst. žmonių.

DEMOKRATIJA. Rugsėjo 20-ąją graikai trečią kartą šiais metais rinkosi prie balsadėžių. Kai sausį „Syriza“ atėjo į valdžią, žmonės patikėjo, kad pagaliau viskas bus gerai. Liepą surengtame referendume graikai nepritarė griežto taupymo priemonėms, bet netrukus vyriausybė paskelbė, jog sutinka su dar reiklesnėmis tarptautinių kreditorių sąlygomis. Po „Syrizai“ priklausančių įstatymų leidėjų maišto Alexis Tsipras rugpjūtį pasitraukė iš premjero posto ir Graikijai teko skelbti pirmalaikius rinkimus.

PASIEKIMAS. Liepos 14 dieną Iranas ir šešių galingų valstybių grupė P5+1 (JAV, Rusija, Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija ir Vokietija) Vienoje pasirašė istorinį susitarimą, kuris gerokai suvaržo Teherano branduolinę programą ir nustato griežtą Jungtinių Tautų tikrinimų režimą. Taip siekiama užkirsti šaliai kelią pasigaminti branduolinių ginklų. Mainais bus atšauktos Iranui taikomos tarptautinės sankcijos.

LĖKTUVAI. Rugsėjo 30 dieną Rusija įsitraukė į karą Sirijoje – surengė pirmus antskrydžius toje šalyje. Maskva tvirtina atakuojanti „Islamo valstybės“ kovotojus, tačiau Vakarai teigia, kad tikrasis jos taikinys yra opozicijos sukilėliai, keliantys grėsmę Basharo al-Assado režimui. Beveik po dviejų mėnesių Turkijos naikintuvai Sirijos pasienyje numušė Rusijos karo lėktuvą, kuris kelis kartus pažeidė šalies oro erdvę. Šį incidentą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pavadino dūriu į nugarą. Jis smarkiai atšaldė dvišalius santykius.

PEILIŲ INTIFADA. Spalio pradžioje aneksuotoje Rytų Jeruzalėje ir okupuotame Vakarų Krante kilo nauja smurto banga, praminta peilių intifada (sukilimu). Šiuos neramumus Izraelyje išprovokavo baimė dėl Jeruzalės Al Aksos mečetės komplekso statuso. Palestiniečiai jaučia vis didesnį nusivylimą, nes Izraelio okupacija niekaip nesibaigia, o pastangos išsikovoti valstybingumą tebėra beviltiškos.

IŠPUOLIS. Lapkričio 13 dieną Paryžių ir jo priemiesčius supurtė virtinė koordinuotų „Islamo valstybės“ atakų. Tai didžiausias šalies istorijoje tokio pobūdžio smurto išpuolis, pareikalavęs 130 gyvybių. Teroristų taikiniais tapo nacionalinis stadionas „Stade de France“, kuriame vyko draugiškos Prancūzijos ir Vokietijos futbolo rinktinių rungtynės, sausakimši koncertų rūmai „Bataclan“, kuriuose koncertavo JAV roko grupė „Eagles of Death Metal“, keli restoranai ir kavinės.

LAIKAS VEIKTI. Gruodžio 12-ąją po beveik dvi savaites trukusio sekinamo derybų maratono 195 valstybės Paryžiuje pasirašė tarptautinę klimato sutartį, kuria siekiama sulėtinti pasaulio klimato atšilimą. Nuo 2020 metų įsigaliosiančiame susitarime keliamas tikslas – drastiškai sumažinti atmosferos taršą anglies dioksidu ir kitomis dujomis, kad pasaulio klimatas atšiltų ne daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"