TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svarbiausias NATO uždavinys – užtaisyti „Baltijos spragą“

2016 05 19 6:00
SIPA/Scanpix nuotrauka

Artėjant NATO viršūnių susitikimui, kuris vyks liepą Varšuvoje, užtaisyti „Baltijos spragą“ yra labiausiai neatidėliotina užduotis. Taline įsikūrusio Tarptautinio gynybos studijų centro (ICDS) nauja ataskaita akcentuoja šią problemą ir priemones jai spręsti.

Padėtis aiški: Rusija susikūrė pajėgas, leidžiančius užtikrintai konfrontuoti su NATO, kurią Maskva laiko savo priešininke, ir paversti niekais pažeidžiamiausių Aljanso narių sustiprinimą.

Šių metų sausį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad iš naujo aktyvuojama 1-oji gvardijos tankų armija, taip pat formuojamos trys naujos šarvuotosios divizijos karinėje apygardoje, kuri ribojasi su Baltijos šalimis. Tai byloja apie grįžimą prie karo padėties, primenančios šaltojo karo laikus, jos esmė buvo pasirengimas intensyviems didelio masto kovos veiksmams, naudojant įvairių rūšių ginkluotąsias pajėgas.

Kremlius taip pat pademonstravo, kad yra pasiruošęs rizikuoti siekdamas savo geopolitinių tikslų, kurių svarbiausias – suskaldyti ir diskredituoti Vakarų šalis.

Rusija ir jos sąjungininkė Baltarusija turi 1,4 tūkst. km sausumos sieną su Baltijos valstybėmis. Vadinamojo Suvalkų koridoriaus – Lenkijos ir Lietuvos bendros sienos – ilgis tėra 65 kilometrai. Trumpai tariant, Rusija gali atakuoti bet kur, o Baltijos šalims gyvybiškai svarbi jungtis su NATO gali būti lengvai atkirsta. Rusija yra užsitikrinusi pranašumą pagal vadinamuosius A2/AD (anti-access and area denial) pajėgumus – priemones (ypač priešlėktuvinės gynybos sistemas), atgrasančias priešininką nuo savo pajėgų dislokavimo ginamoje vietovėje, jos neleistų Aljansui atsiųsti pastiprinimo.

Atsižvelgdamos į tokią padėtį, NATO šalys dislokuoja Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje pajėgas, kurių vaidmuo – iššauti signalinį šūvį: rotuoja kuopos dydžio pėstininkų dalinius, retkarčiais pasiunčia apsilankyti karo laivų ir laiko saujelę naikintuvų, atliekančių oro policijos misiją.

Pagrindinė ICDS ataskaitoje pateikiama rekomendacija – didesnis „dalyvavimas priešakinėse teritorijose“, kad vietoj pajėgų, galinčių vien pasiųsti pavojaus signalą, būtų suformuota pristabdanti užtvara. Tokį vaidmenį galėtų atlikti regione dislokuotos „bataliono dydžio ir didesnės“ keleto šalių kovinės grupės, taip pat kiekvienoje Baltijos šalyje bataliono dydžio amerikiečių kontingentas, palaikomas stipresnio aviacijos ir jūrų pajėgų dalyvavimo. Be to, kiekvienoje Baltijos šalyje reikėtų iš anksto dislokuoti sunkiosios ginkluotės, kurios pakaktų bataliono dydžio daliniui apginkluoti.

Šiuo metu didžioji dalis Europoje laikomos Vakarų šalių ginkluotės yra sutelkta nuo šaltojo karo laikų likusiuose armijos sandėliuose, tokiose vietose kaip Norvegija, nutolusiose nuo dabartinių NATO priešakinės linijos valstybių.

Vis dėlto Rusija bet kokiu atveju būtų užsitikrinusi „dominavimą eskaluojant padėtį“ – gebėjimą bauginamai ir greitai padidinti potencialaus konflikto kainą. Ataskaitoje užsimenama, jog Aljansas turi pasiųsti aiškų signalą Kremliui, kad jo neatsargios kalbos apie taktinių branduolinių ginklų panaudojimą konvenciniam konfliktui numalšinti iš tikrųjų gali pakelti jį į visiškai naują lygmenį.

Tas pats turėtų būti taikoma kibernetiniams ginklams. Rusija jau pademonstravo esanti nusiteikusi atakuoti kompiuterius ir jų tinklus Estijoje, Gruzijoje, Ukrainoje. Pati NATO neturi puolamųjų kibernetinių pajėgų, bet jų turi kai kurios Aljanso šalys. Joms reikėtų aiškiai parodyti, kad linkusios panaudoti šį arsenalą, jeigu būtų užpulta bet kuri Aljanso dalis. Dar svarbiau – NATO turėtų parodyti, kad nebus jokio „riboto konflikto“. Jeigu Aljansas puolamas bet kur, jis taip pat gali atsakyti visur.

Vis dėlto NATO silpniausioji vieta – ne raumenys, o smegenys: Aljansas veikia remdamasis bendru susitarimu, kuriam pasiekti reikia laiko. Baltijos šalys, sudarančios siaurą juostą lygumoje, neturinčios gynybos į gilumą galimybės, daug laiko neturėtų. Taigi Amerika, Kanada ir karingesnės sąjungininkės Europoje turėtų taip pat parodyti esančios nusiteikusios ir pajėgios individualiai atsakyti į ataką prieš Baltijos šalis, net jeigu NATO dar nebūtų apsisprendusi.

Paskutinis ataskaitoje pateikiamas argumentas – reikia „keisti bendrą mąstyseną“. Užuot kliovęsis viltimis, kad problemų su Rusija ilgainiui sumažės, Aljansas turėtų pradėti perimti iniciatyvą.

Aš sutinku su kiekvienu to dokumento žodžiu. Bet kur rasti Vakarų lyderių, linkusių veikti pagal šias rekomendacijas? Kaip ukrainiečiai savu kailiu patyrė, Vladimiro Putino pagrindinis koziris yra ne jo karinė galia, o mūsų politinis silpnumas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"