TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svarbiausios savaitės

2014 05 16 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotraukos

Jau po šešių savaičių Moldova turėtų pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga (ES). Dėl šios priežasties šalis jaučia didėjantį spaudimą, pasireiškiantį Rusijos atstovų pareiškimais ir Padniestrės nenoru tęsti dialogą bei nuolat rengiamomis provokacijomis.

Ukraina žiauriai baudžiama už siekį suartėti su Europa. Jos kaimynė Moldova jaučia šios krizės poveikį. Tačiau, pasak Moldovos ambasadoriaus Lietuvoje Igorio Klipii, neverta ieškoti tiesioginių paralelių tarp to, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje, ir tos situacijos, kuri dabar yra jo šalyje: visi suinteresuoti palaikyti civilizuotus santykius.

Tačiau ir Kišiniovas neišvengia spaudimo dėl 2009 metais pasirinktos ir Vilniaus viršūnių susitikime patvirtintos krypties. Priešiškumą pastaruoju metu labiau ėmė demonstruoti Padniestrės separatistų valdžia, dažnai juntamas ir netiesioginis, bet nuolatinis aukščiausių Maskvos pareigūnų spaudimas. Nepaisydama to, šalis nesiblaško ir nelaviruoja, nes, pasak Moldovos ambasadoriaus Lietuvoje Igorio Klipii, yra visiškai apsisprendusi dėl savo ateities.

Nuolatinės provokacijos

- Jei turėsime omenyje dabartinę situaciją Ukrainoje, kaip laikosi Moldova?

- Žinoma, kad nesijaučiame pernelyg patogiai. Tuo labiau kad Ukraina yra derybų proceso dėl Padniestrės dalyvė. Turiu omenyje įvykius Ukrainos rytuose, o ypač – Odesoje, kur žuvo žmonės. Tie įvykiai daro įtaką Moldovos Respublikai. Tuo pat metu vis dažniau girdime pareiškimų, kad Padniestrė vis labiau „blokuojama“ ekonomiškai, politiškai ir pan. Tai neatitinka tikrovės: pavyzdžiui, ekonominiai santykiai tik plėtėsi. Ukrainos sienos kirtimo sąlygos gal ir sugriežtintos, bet neįleistų asmenų vargu ar yra 1 procentas. Tačiau tvirtinama, kad yra kitaip, ir tai mums kelia nerimą.

Neramu ir dėl Padniestrės valdžios pozicijos. Siekiame atgaivinti derybų procesą, faktiškai nutrūkusį 2009-aisiais, tačiau neseniai vienas derybų raundas buvo atšauktas, o pasiūlę kitą (birželio 5-6 d.) iš Padniestrės negavome jokio atsakymo. Pastarojo meto Padniestrės valdžios veiksmai saugumo zonoje nenuteikia pozityviai.

- Būta pranešimų, kad Moldova sustiprino parengtį pasienyje. Ar baiminamasi konkrečios grėsmės?

- Šie pranešimai kiek perdėti. Žinoma, tenka atidžiau prižiūrėti valstybės sieną, ypač pasirodžius pranešimams, kad tam tikri asmenys iš Padniestrės dalyvauja ir įvykiuose Ukrainoje. Pavyzdžiui, buvo skelbta, kad ir vienas iš Odesoje žuvusiųjų – Gagauzijos autonomijos gyventojas.

Situacija regione yra įtempta, tačiau Moldovos reakcija - tai ne reakcija į galbūt numatomą grėsmę. Nors, reikia pripažinti, Padniestrės valdžia pastaruoju metu imasi tam tikrų veiksmų, kurie nedera su derybų procesu.

- Kokie tai veiksmai?

- Yra keletas rimtų problemų, kurios nuolat eskaluojamos. Pirmiausia, spaudimas moldaviškoms mokykloms Moldovos nekontroliuojamoje teritorijoje. Joms nuolat keliami tai ekonominiai, tai su mokymo programa susiję reikalavimai.

Nepavydėtinoje padėtyje atsidūrė ir keletas gyvenviečių, kai pati gyvenvietė yra Moldovos teritorijoje, o jos žmonių dirbama žemė – Padniestrės kontroliuojamoje pusėje. Ne kartą kilo problemų dėl to, kad šių gyvenviečių žmonėms sudaromos kliūtys dirbti savo žemėje.

Be to, Benderų mieste - beje, jis niekaip nesusijęs su „benderovcais“ (juokiasi - aut.) - yra dvi įkalinimo vietos, kurias kontroliuoja Moldovos Respublika, ten dirba mūsų policijos patruliai. Tačiau neseniai jie buvo sulaikyti. Ir tokie dalykai vyksta nuolat.

- Lyg ir nemalonios smulkmenos, tačiau...

- Tarsi atsitiktinai, bet šios nuolatinės provokacijos apeina derybų procesą. Formaliai esame sutarę su Padniestre, kad tokius nesutarimus reikia aptarinėti, tačiau incidentai lieka už dialogo ribų. Sunku suprasti, kodėl taip daroma, šie veiksmai nekyla iš aktualios būtinybės, nepavyksta jų ramiai aptarti.

Nuolat mėginame išjudinti trijų dalių dialogą: socialinį, ekonominį ir politinį. Politinis dialogas visiškai ignoruojamas, o mes vis labiau įsitikiname, kad nesant jo nepavyksta efektyviai spręsti ir kitų klausimų, nes nėra bendro orientyro, galutinio tikslo. Vykdydami savo „mažų žingsnių politiką“, stengiamės įveikti nepasitikėjimą ir suartinti abu (Dniestro upės - aut.) krantus, tačiau nesulaukiame adekvačios reakcijos.

Nemalonus vizitas

- Rusija neseniai Padniestrėje surengė karinius mokymus, ten apsilankė vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas.

- Šis vizitas mūsų nenudžiugino. Iš tiesų, ne pats vizitas, o tai, kokia žinia mums buvo siųsta. Keista, kad apie vizitą Moldova buvo informuota jo išvakarėse. Vicepremjeras D.Rogozinas Moldovoje lankėsi gal pusvalandį, o Padniestrėje praleido dvi dienas.

Keista ir tai, kad apie daugelį D.Rogozino komentarų Moldovos atžvilgiu sužinojome per jo paskyrą „Twitter“ socialiniame tinkle bei interviu Rusijos spaudoje. Kai kuriuos jo pasakymus galima švelniai apibūdinti kaip ne itin draugiškus. Kai kuriais atvejais buvo galima įžvelgti ir atvirą įspėjimą atsisakyti Moldovos eurointegracijos krypties.

- Vis dėlto kai Rumunija ir Ukraina faktiškai „užblokavo“ D.Rogoziną Padniestrėje (neįsileido jo lėktuvo į savo oro erdvę - aut.), Moldova jį „išgelbėjo“?

- Moldova nėra ES narė ir D.Rogozinui netaiko sankcijų, kurias jam pritaikė Rumunija (D.Rogozinas yra įtrauktas į ES juodąjį sąrašą - aut.). Ukraina tai darė remdamasi savais sumetimais.

Vis dėlto šis vizitas nebuvo malonus, jis buvo pusiau neoficialus. Per neformaliai jame dalyvavusius Rusijos atstovus į Maskvą buvo norima perduoti „Padniestrės visuomenės“ prašymą priimti regioną į Rusijos Federacijos sudėtį. Suprantama, kad tai įvertinta kaip nedraugiškas Rusijos gestas.

Antrasis Krymas?

- Dabar Rytų Ukrainai gresia Abchazijos ar Pietų Osetijos likimas, ar Padniestrė netaps antruoju Krymu?

- Laikomės tos nuomonės, kad Rusija visada pripažino Moldovos teritorinį vientisumą, todėl turime ieškoti kelių, kaip įtvirtinti Padniestrės statusą Moldovos sudėtyje. Deja, tam tikri pasakymai ir veiksmai nesutampa su oficialia Maskvos pozicija. Tačiau mes viso labo siekiame korektiškų santykių.

- Tokie Rusijos veiksmai primena Maskvos elgseną siekiant sustabdyti Ukrainos integraciją į Europą. Ar taip ir jums siunčiama panaši žinia?

- Greičiau visiems europiečiams. Daugelis mato, kad tai, kas įvyko Kryme, verčia rimtai suabejoti pokarine pasaulio sankloda ir tarptautine teise. Į šią žinią reaguojame. Matome, kaip Padniestrės valdžia stengiasi išvengti derybų, politinio dialogo. Girdime tą retoriką, jaučiame spaudimą, kuris mums daromas kad ir neoficialiai per „Twitter“ arba žiniasklaidos priemones, kai mums sakoma, kad suartėjimas su ES apsunkins dvišalius santykius.

- Ką reiškia „apsunkins“?

- Kaip teigė ponas D.Rogozinas, sutarties su ES pasirašymas reikš Moldovos Respublikos neutralumo ir suverenumo statuso pokytį. Tai buvo pareikšta neoficialiai, bet tai – konkretus teiginys. Gali būti, kad mums mėginama pasakyti, jog pasikeis ne tik santykiai su Rusijos Federacija, bet ir su Padniestre mes turėsime bendrauti visiškai kitaip.

Kartą buvo net užsiminta apie tai, kad Padniestrės klausimas būtų sprendžiamas nebe su Kišiniovu, o su Briuseliu. Tai leidžia suprasti, kad būtų abejojama pačiu Moldovos suverenitetu ir jos teritoriniu vientisumu.

Be to, ryškėja visiškai naujas aspektas: mėginama vienodai neigiamai sutapatinti Moldovos suartėjimą su ES, lyg tai būtų narystės NATO siekimas. Tai kelia nerimą. Tačiau mūsų Konstitucijoje yra įtvirtintas neutralumas. Mes deklaruojame tikslą integruotis į Europą ir tai niekaip nesusiję su priešiškumu arba kariniais aljansais.

- Ar tai reiškia, kad Moldovai neatsisakius eurointegracijos krypties Rusija gali pripažinti Padniestrės valstybingumą ir taip palaidoti diplomatinį procesą?

- Tikimės, kad taip nenutiks. Juk asociacijos sutartis su ES tai dar toli gražu ne derybos dėl narystės. Be to, priešingai, nei bandoma parodyti, net ir Padniestrė ekonomiškai yra labiau susijusi su Europa nei kuo nors kitu. Į Europą ji eksportuoja daugiau nei į Muitų sąjungos šalis. Suartėjimas su Europa yra naudingas, ypač atsižvelgiant į tai, kad ES ir Tiraspoliui yra pasirengusi taikyti tam tikras preferencijas, galiosiančias iki 2016 metų. Taigi, niekas net negalvoja apie Padniestrės izoliavimą.

Lemtingos savaitės

- Iki asociacijos sutarties su ES pasirašymo liko pusantro mėnesio. Šis laikotarpis lemtingas Moldovai. Juk Ukrainai buvo sutrukdyta...

- Nenorime tapatinti Ukrainos ir savo padėties. Šiuo metu visi stengiasi rasti civilizuotą išeitį iš Ukrainos krizės ir niekas nenori eskaluoti dar vienos panašios problemos, dar labiau aštrinti padėties. Mes iš tiesų nematome tiesioginių paralelių: Padniestrės problema nėra etninė (75 proc. gyventojų sudaro moldavai ir ukrainiečiai), o politinė, kilusi po SSRS griūties.

Iki šiol esame pasiryžę pasirašyti susitarimą. Žinoma, esame sunerimę dėl nesupratimo, kurį rodo kai kurios šalys. Tačiau niekada nežadėjome keisti savo krypties ir tai atvirai deklaravome Rusijai. Europai visada sakėme, kad esame suinteresuoti išlaikyti normalius santykius su partneriais Rytuose. Niekada nebandėme laviruoti, todėl sunku suprasti, iš ko kyla dabartinės paralelės tarp mūsų santykių su ES ir NATO. Juk tai visiškai skirtingi dalykai.

Stengiamės tai paaiškinti, net parengėme detalų asociacijos sutarties vertimą į rusų kalbą. Stengiamės parodyti, kad mūsų veiksmai neturi jokios paslėptos potekstės, ir tikimės, kad būsime išgirsti bei suprasti.

- O ES ir konkrečios valstybės narės supranta jūsų padėtį?

- Pastaraisiais metais mūsų santykiai buvo produktyvūs. Mums pavyko pasiekti lengvatinio vizų režimo susitarimą. Tai, viena vertus, bendradarbiavimo su ES, kita vertus – Moldovos įvykdytų reformų rezultatas. Įvykdėme mums iškeltas sąlygas.

Dabar laukiame Europos Parlamento rinkimų rezultatų. Tikimės, kad ES nepamirš Vilniaus viršūnių susitikime iškelto Rytų partnerystės prioriteto. Tikimės, kad šiai ES politikos krypčiai ir toliau bus skiriama daug dėmesio ir bendradarbiavimas bus tęsiamas. Moldova puikiai suvokia: kryptis pasirinkta ir jokios kitos alternatyvos nėra. Mes norime sukurti demokratijos principais grįstą valstybę.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"