TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svarbus išbandymas P. Porošenkai

2015 10 27 6:00
Į sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus atėjo mažiau nei pusė balso teisę turinčių ukrainiečių. Reuters/Scanpix nuotrauka

Po Maidano revoliucijos Kijeve praėjo beveik dveji metai ir entuziastingas ukrainiečių pilietiškumas bei parama provakarietiškai valdžiai akivaizdžiai silpsta. Nusivylę mažai pasikeitusia situacija Ukrainos gyventojai sekmadienį rinkosi balsuoti už savo miestų vietos valdžią.

Rinkimuose dalyvavo mažiau negu pusė Ukrainos rinkėjų. Pilietišką nuotaiką čia smarkiai gadino įtarimai sukčiavimu ir Mariupolio uostamiestyje atšauktas balsavimas. Šiuose rinkimuose, kurie vyksta dviem etapais, paaiškės 358 miestų merai ir tūkstančiai kitų vietos tarybų pareigūnų. Deja, balsavimas nevyko Rusijos užimtame Krymo pusiasalyje ir kai kuriose prorusiškų separatistų kontroliuojamo Donbaso regiono dalyse.

Ukrainos centrinė rinkimų komisija pranešė, kad rinkimuose dalyvavo beveik 13,8 mln. (46,62 proc.) iš 26,7 mln. balso teisę turinčių žmonių, o galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti savaitės viduryje. Rinkėjai aktyviausi buvo vakariniuose šalies regionuose: daugiausia balsavo Ternopilio (56,5 proc.) ir Lvovo (56,31 proc.) srityse. Mažiausias rinkėjų aktyvumas buvo Donecko ir Luhansko srityse, kurių didžiąją dalį kontroliuoja separatistai. Sostinėje Kijeve balsavo 41,87 proc., o Kijevo srityje – 49,83 proc. registruotų rinkėjų.

Pirmą kartą Ukrainos istorijoje miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 90 tūkst. rinkėjų, balsavimas vyksta dviem etapais, jeigu per pirmąjį nė vienas iš kandidatų negauna 50 proc. balsų. Tokių miestų, preliminariais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, yra maždaug 38, tarp jų Kijevas ir kitų sričių centrai.

Šių rinkimų rezultatai turėtų parodyti, kaip ukrainiečiai vertina prezidento Petro Porošenkos ir jo valdančiosios koalicijos darbą. Prezidento nesugebėjimas suvaldyti oligarchų, kurie, kaip mano daugelis, labiausiai lemia šalies ateitį, pakenkė jo populiarumui, kuris dabar yra daugiau nei perpus mažesnis nei pernai gegužę.

Nesklandumai Mariupolyje

Vos prasidėjus balsavimui iškilo nesklandumų. Rinkimų apylinkės buvo atidarytos visuose Kijevo administruojamuose regionuose, išskyrus Mariupolį – šalies pietryčiuose esantį uostamiestį, kuriame gyvena beveik 500 tūkst. žmonių. Šis miestas yra sausumos tiltas tarp promaskvietiškų separatistų kontroliuojamų regionų ir Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio.

Mariupolio rinkimų komisija atsisakė priimti rinkimų biuletenius, išspausdintus laikraščio „Priazovskij rabočij“ spaustuvėje. Rasta suplėšytų biuletenių, taip pat – juose buvo klaidų. P. Porošenkos partija nurodė, jog vis tiek tikisi artimiausiomis savaitėmis surengti šiame mieste mero ir regiono tarybos rinkimus. Tačiau vietos gyventojai pyksta ir dėl šio kracho kaltina provakarietišką valdžią Kijeve.

Donecko srities karinės ir civilinės administracijos vadovas Pavlo Žebrivskis sakė, kad pakartotiniai rinkimai Mariupolyje tikriausiai bus surengti lapkričio 15 dieną arba ateinantį sausį. Dalis Mariupolio gyventojų anksčiau palaikė buvusią valdančiąją prorusišką Regionų partiją. Ši politinė jėga buvo panaikinta, kai jos lyderis prezidentas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas pernai vasarį per provakarietiškus Maidano protestus Kijeve ir pabėgo iš šalies. Daugelis nuverstojo prezidento šalininkų dabar priklauso Opozicijos blokui ir kaltina valdančiąją koaliciją sustabdžius rinkimus, baiminantis pralaimėjimo.

Buvęs V. Janukovyčiaus sąjungininkas milijardierius Rinatas Achmetovas yra pagrindinis darbdavys Mariupolyje. Jo valdoma bendrovė taip pat išspausdino ir balsalapius, dėl kurių teko atšaukti balsavimą.

Nepatenkinti gyventojai

Praėjo dvidešimt mėnesių nuo tada, kai Ukraina prikaustė pasaulio dėmesį protestais, kurie nuvertė Kremliaus remtą lyderį ir, kaip atrodė, susiejo šalies ateitį su Vakarais. Tačiau dėl vėliau Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų sukilimo rytuose 40 mln. gyventojų turinti Ukraina neteko strategiškai labai reikšmingų karinio jūrų laivyno bazių ir šaliai ekonomiškai labai svarbių pramoninių rajonų. Be to, karas Ukrainos rytuose virsta įšaldytu konfliktu, kuriame sąlygas diktuoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Ukrainiečių parama vyriausybei labai sumenko. Premjero Arsenijaus Jaceniuko partijos palaikymas sumažėjo iki maždaug 1 proc., nors pernai ją palankiai vertino apie 20 proc. respondentų. Ji netgi neiškėlė savo kandidatų šiuose rinkimuose.

Visuomenė pyksta, kad Vakarai neapginklavo Ukrainos pajėgų, kariavusių su Rusijos remiamais separatistais, o skyrė tik finansinę pagalbą – ir tai tik nustatę griežtas sąlygas dėl taupymo priemonių. Tokios nuotaikos šalyje sustiprino kraštutinių dešiniųjų ir prorusiškų politinių jėgų šansus gerai pasirodyti rinkimuose. Gyventojų nepasitenkinimą kursto ir sparčiai kylančios energijos kainos bei 50 proc. perkopusi infliacija. Dabar jau aprimęs konfliktas su separatistais Ukrainos rytuose pražudė apie 8 tūkst. žmonių, o dar per 1 mln. gyventojų buvo priversti palikti savo namus. Šalyje vis dar veši korupcija, daug žmonių neturi darbo. Pasaulio bankas nurodė, kad Ukrainos bendrasis vidaus produktas šiais metais bus 12 proc. mažesnis nei pernai.

Vis dėlto prognozuojama, kad P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ laimės daugiausia merų postų ir turės daugiausia deputatų vietų tarybose. Tačiau prezidento nesugebėjimas vykdyti pernai pavasarį pažadėtų reformų smarkiai nusmukdė jo populiarumą.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"