TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svarmuo prie Vakarų kojos

2009 03 06 0:00

Vidurio ir Rytų Europos valstybės įstojo į Europos Sąjungą (ES) tikėdamosios pagerinti savo ekonominę padėtį. Dabar kai visa Europa pateko krizę, jos tikisi iš Vakarų daug daugiau, nei šie gali joms duoti.

Tokią išvadą daro britų dienraščio "The Times" apžvalgininkė Brownen Maddox. Ji teigia, kad vis labiau didėja ES šalių susiskirstymas į senąsias bei naująsias nares, ir Vakarų Europa verčiama padėti toms nuskurdusioms valstybėms, kurių vienintelis argumentas - jei ji joms nepadės, Europa taps dar labiau disintegruota.

"Naujosios šalys svajojo tapti antrąja Ispanija arba Airija ir niekada nemąstė realistiškai. Tos dvi valstybės prisidėjo prie Bendrijos, kai ji buvo vos kelių turtingų valstybių klubas. Tuo metu, kai į ES ėmė veržtis buvusios komunistinės šalys, Bendrija jau buvo erdvi, didžiulė organizacija, kurios tik pusė narių vienaip ar kitaip buvo turtingos, todėl ta magiška Rytų Europos transformacija jokiu būdu negalėjo įvykti", - rašo autorė.

B.Maddox pabrėžia, jog senųjų ES valstybių vadovai nenorėjo pripažinti, kad naujųjų narių viltys niekada neišsipildys, nes nenorėjo, kad jos imtų manyti, jog priklauso antrarūšei Europai. Jie taip pat nenorėjo paaiškinti savo rinkėjams, kokia didelė gali būti tų valstybių prijungimo kaina ir kaip tai gali atsiliepti jų pačių ūkiui bei piliečių gyvenimui. Todėl prieš penkerius metus padarytą sprendimą priimti buvusias komunistines valstybes, taip pat Kiprą ir Maltą, reikia laikyti labai dosniu ES gestu. Idealizmas pritemdė sunkumus, ypač tuos, su kuriais turėjo susidurti Vakarų valstybės. Net jei nebūtų kilusi krizė, sąskaita už tą dosnumą buvo labai jau didelė.

Tą geriausiai įrodo vasarį paskelbtas Europos Komisijos (EK) raportas, kuriame sakoma, kad per tuos 5 metus naujosioms ES narėms iš Rytų Europos atiteko penktadalis ES biudžeto, kurį sudaro 99 mlrd. eurų, o 2007-2013 metais tą kvotą numatoma padidinti dar 35 procentų.

Tuo metu EK nerūpestingai mano, kad tos sumos nėra senąsias ES nares į dugną tempiantis svarmuo, kurio jokiu būdu negalima palengvinti, nes minėta suma sudaro tik 0,2 jų BVP. Tačiau pačios senosios narės mano kitaip ir bijo, kad Rytų Europos išlaikymas pareikalaus dar didesnių jų pastangų.

Naująsias nares reikia remti, tačiau negalima apie viską kalbėti tokiu nerūpestingu tonu, kokiu EK pateikia dabartinės padėties vertinimą. Dar daugiau - ji sukritikuoja kiekvieną, kuris tokį pažiūrį pavadina rizikingu, labai brangiu arba įžūliai optimistiniu. Vis dėlto autorė straipsnio pabaigoje priduria, kad Europą reikėjo suvienyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"