TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedai ir suomiai svarsto apie narystę NATO

2014 04 01 6:00
Švedai dažnai dalyvauja bendrose karinėse pratybose su NATO, tačiau šalies apsaugą užtikrintų tik visateisės Aljanso narės statusas. dailystormer.com nuotrauka

Rusijai aneksavus Krymą sujudo visas NATO karinis blokas. Aljansui nepriklausančios Skandinavijos šalys - Švedija ir Suomija - svarsto, gal vertėtų jungtis prie bendros gynybos sąjungos, galinčios padėti užtikrinti apsaugą nuo sunkiai prognozuojamos Rusijos.

Švedija ir Suomija yra vienos iš nedaugelio šalių, turinčių neutralios valstybės statusą. Jos nesivelia į jokius karinius konfliktus ir nepriklauso jokiems kariniams, dar vadinamiems gynybos, blokams. Šios Skandinavijos šalys ilgą laiką bendradarbiavo su NATO, bet saugojo savo neutralitetą ir niekada nepretendavo tapti visateisėmis Aljanso narėmis. Nepriklausydamos NATO ir Švedija, ir dar labiau Suomija džiaugėsi neblogais santykiais su Rusija. Tačiau įvykius Ukrainoje nauja kryptimi netikėtai pakreipusi Krymo aneksija iš naujo pakurstė švedų ir suomių dvejones dėl saugumo.

Švedijos ir Suomijos politikai, sunerimę dėl šiuo metu sunkiai prognozuojamos Rusijos, ėmėsi pirmų veiksmų. Visai neseniai Švedijos vicepremjeras Janas Björklundas viešai pareiškė, kad šalies gynybos politika turėtų būti reformuota nuo pat pamatų. Politikas taip pat ne kartą yra sakęs, jog norėtų, kad Švedija „pagaliau įjungtų pirmą pavarą” ir pajudėtų NATO narystės link.

Džordžtauno universiteto profesorius Charlesas Kupchanas įsitikinęs, jog vis dažniau girdimos kalbos apie Švedijos ir Suomijos narystę NATO byloja viena – agresyvus Vladimiro Putino elgesys jam greitai atsirūgs, nes nuo jo nusigręš visos likusios potencialios partnerės Europoje. Anot politologo, Rusija pati pastūmėjo Švediją ir Suomiją į NATO glėbį. „Aneksavęs Krymą, V.Putinas atbaidė nuo savęs visas aplinkines valstybes”, – savo nuomonę vokiečių žiniasklaidos agentūrai „Deutsche Welle” dėstė tarptautinių santykių specialistas.

Pavojingi manevrai

Daugiausia diskusijų dėl Švedijos ir Suomijos narystės NATO sukėlęs incidentas įvyko visai šalia šių šalių krantų. Prieš porą savaičių Rusija įsigeidė surengti Baltijos jūroje, netoli Švedijai priklausančios Gotlando salos, karines pratybas. Švedai nedelsiant pasiuntė į salą du naikintuvus. Praėjusiais metais Baltijos jūroje įvyko ir kitas nedidelis incidentas – Rusijos naikintuvai per pratybas surengė netikrą oro ataką prieš Švediją. Tąkart į šią netikusią išdaigą greitai reagavo Baltijos šalyse patruliuojantys NATO naikintuvai.

Po pastarųjų Rusijos pratybų Baltijos jūroje skandinavų žiniasklaidoje netyla kalbos, kad V.Putinas ketina užgrobti Gotlandą. Tada esą jo žalieji Kremliaus žmogeliukai galėtų patogiai judėti Baltijos šalių link. Tačiau ekspertai nelinkę tokiems nuogąstavimams teikti daug reikšmės. Anot politologų, V.Putinui būtų patogiausia ir lengviausia Baltijos valstybių puolimą organizuoti įprastais būdais, t. y. ant žemės. Kaip visuomet pabrėžiama, kad toks jo veiksmų planas vargiai tikėtinas.

Sankcijų nebijo

Jei Švedija ir Suomija taptų visateisėmis NATO narėmis, priešiškai Aljanso atžvilgiu nusiteikusi Rusija vargu ar joms keršytų. Ch.Kupchano nuomone, nereikėtų tikėtis iš Rusijos audringos reakcijos, nes nei Švedija, nei Suomija nepriklauso posovietinei erdvei, į kurią labiausiai savo nagus galanda Kremlius. Anot politologo, gerokai aštresnės reakcijos sulaukė į Aljansą prieš dešimtmetį įstojusios Baltijos šalys. Ateityje panašiu precedentu galėtų tapti atsinaujinusios derybos su Gruzija ir Ukraina.

Švedijai ir Suomijai taip pat nebaisios Rusijos ekonominės sankcijos. Kremlius neturi galių pakenkti Švedijos rinkai. Vienintelis Rusijos ekonominis ginklas prieš ją galėtų būti dujų importo nutraukimas. Tačiau gamtinės dujos sudaro labai nedidelę dalį šalyje naudojamų energijos išteklių. Labiau dėl tokių Maskvos veiksmų nukentėtų Suomija, bet ilgainiui Rusijos dujų importo nutraukimas suomiams didelės žalos taip pat nepadarytų.

Kitos galimybės

Be visateisės narystės NATO, Švedija ir Suomija turi ir kitų pasirinkimo galimybių. Anot Johno Hopkinso universiteto profesoriaus Christopherio Chivviso, yra dvi gana realios alternatyvos. Viena vertus, suomiai gali pasekti švedų pavyzdžiu ir tiesiog sustiprinti bendradarbiavimą su NATO – dalyvauti bendrose karinėse operacijose bei kitokio pobūdžio karinėje veikloje. Tačiau įvykiai Ukrainoje parodė, kad bendradarbiavimas su Aljansu toli gražu negarantuoja jo pagalbos grėsmės akivaizdoje. Tik visateisė narystė suteikia privilegijų, apie kurias šiuo metu mąsto švedai ir suomiai.

Kita vertus, yra ir kitokio pobūdžio alternatyva. Tiek Švedija, tiek Suomija galėtų apskritai atsisakyti suartėjimo su NATO ir stiprinti Šiaurės šalių bendradarbiavimą gynybos srityje. Egzistuojantį, tačiau neveiklų bloką sudaro Švedija, Suomija, Danija, Islandija ir Norvegija. Jo stiprinimas, Ch.Chivviso nuomone, visiškai neatsilieptų Šiaurės valstybių bendradarbiavimui su Rusija.

Kas toliau

Tamperės universiteto profesorius Tuomas Forsbergas teigia, jog vis daugiau suomių palaiko narystės NATO galimybę. Tačiau kol kas dauguma šalies gyventojų, anot politologo, labiausiai remia bendros gynybos sąjungos Šiaurės regione alternatyvą. Nors tokia sąjunga, suprantama, pagal pajėgumą nė iš tolo neprilygtų Šiaurės Atlanto blokui.

Politologai tvirtina, kad Švedija ir Suomija NATO narėmis galėtų tapti ir po 10, ir po 15 metų. Vis dėlto, pasak ekspertų, tolesni abiejų šalių veiksmai smarkiai priklausys nuo to, kaip elgsis Rusija. Ch.Kupchano manymu, jei Kremlius nurims ir nebeaštrins Ukrainos krizės, tikėtina, kad švedų ir suomių atsargumas pamažu nuslūgs.

Parengė GABIJA LUKŠAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"