TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedai nori didesnių mokesčių

2014 03 22 6:00
Apkarpius mokesčius ir sumažinus išlaidas socialinei gerovei užtikrinti Švedijoje smarkiai nukentėjo švietimo sistemos kokybė. sweden.se nuotrauka

Aštuonerius metus Švediją valdo centro dešinės vyriausybė su Fredriku Reinfeldtu priešakyje. Per tą laiką buvo gerokai sumažinti pajamų ir turto mokesčiai, apkarpytos viešosios išlaidos ir socialinės išmokos. Dabar vis daugiau švedų teigia norintys vėl gyventi šalyje, kurioje valstybės institucijos rūpinasi savo gyventojais „nuo lopšio iki karsto“.

Dabartinės vyriausybės pastangos palikti darbuotojams daugiau uždirbamų pinigų sukėlė priešingą efektą, nei norėta. Nuo Antrojo pasaulinio karo šalį valdžiusi socialdemokratinė vyriausybė pavertė ją Europos socialinės gerovės simboliu. F.Reinfeldto valdymo metu mokesčių našta Švedijoje nukrito 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir dabar yra mažesnė nei Prancūzijoje. Švedų gerovės valstybė sunyko. Buvo sumažintos ligos ir nedarbo pašalpos.

Rugsėjo mėnesį vyksiančiuose parlamento rinkimuose paaiškės, ar švedai nori toliau tęsti esamą politiką, ar pasiilgo buvusio valstybės rūpesčio. Prieš rinkimus, siekdami užsitikrinti gyventojų simpatijas, sustabdyti mokesčių mažinimą žada tiek valdantieji, tiek koalicijos partneriai. Visuomenės nuomonės apklausos Švedijoje rodo, kad rinkimus turėtų laimėti socialdemokratai, žadantys daugiau išleisti socialinėms reikmėms.

Šiaip ar taip, Švedijos ekonomiką vis dar galima laikyti sveika. Valstybės skola siekia 40 proc. BVP. Pavyzdžiui, gana dažnai giriamos Vokietijos skola yra dvigubai didesnė.

Kai į valdžią atėjo F.Reinfeldtas, struktūrinis biudžeto perteklius sudarė 2 proc. šalies BVP. Manoma, kad 2014 metais šalies biudžeto deficitas gali siekti 1,2 procento.

Susirūpinusi tokiomis prognozėmis vyriausybė jau padidino alkoholio akcizą ir išlaidas švietimo sistemai. Gyventojai tai sutiko palankiai. Tačiau kiti sprendimai, pavyzdžiui, tokie kaip turto mokesčio padidinimas, gali sulaukti kontroversiškesnių nuomonių. Tiesa, nedaug kas tikisi, kad šalis grįš į praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio laikus, kai turtingieji gyventojai valstybei atiduodavo net iki 80 proc. uždirbtų pinigų.

Nerimas dėl švietimo

Dalį švietimo ir sveikatos apsaugos į savo rankas perėmė privačios įstaigos. 2012 metais Švedijoje bankrutavo viena didžiausių privačiai išsilavinimą teikusių kompanijų. 11 tūkst. mokinių liko be mokyklų. Tuo metu viešosiose mokyklose auga mokinių skaičius ir mažėja mokytojų atlyginimai. Pasaulio reitingų šimtuke, kurį sudaro žurnalas „Times higher education“, dabar yra vos vienas Švedijos universitetas.

Labiausiai švedus privertė susimąstyti pernai paskelbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tarptautinio mokinių vertinimo programos ataskaita, kurioje atskleidžiama, kad daugelyje sričių penkiolikmečiai švedai atsilieka nuo savo bendraamžių kitose šalyse.

Nerimaujama ir dėl sveikatos apsaugos. Privačios įstaigos užima penktadalį šio sektoriaus. Šalyje netilsta įvairūs skandalai dėl personalo elgesio su senelių globos namų gyventojais. Pranešama, kad kai kur jie užrakinami spintose arba visą dieną negauna maisto. Taip pat užregistruota skundų dėl signalizacijos išjungimo nakties metu, esą tam, kad netrukdytų personalo ramybės. Šimtai seselių protestavo ir dėl prastos įrangos bei išteklių gimdymo namuose.

Auga nelygybė

Ekonomine nelygybė Švedijoje šiuo metu auga greičiausiai iš visų EBPO šalių. Praėjusiais metais net kelias savaites Stokholme vykę protestai, į kuriuos gausiausiai rinkosi skurdžiau gyvenantys imigrantai, dar ryškiau nušvietė šią problemą.

Švedijos statistikos departamentas nurodė, kad vasario mėnesį nedarbas šalyje siekė 8,5 procento. Šalia esančioje Norvegijoje praeitą mėnesį jis buvo tik 2,9 procento. Net Danijoje, kur sprogęs nekilnojamojo turto burbulas sumažino vartotojų optimizmą, nedarbas siekė 5,4 procento. 2006 metais, kai į valdžią atėjo konservatoriai, šis rodiklis buvo 6,7 procento.

Kai kurios didžiosios švedų kompanijos, tokios kaip „Volvo“ arba "Elektrolux“ buvo priverstos atleisti tūkstančius darbuotojų.

Tobias Baudinas, Švedijos profsąjungų konfederacijos pirmasis viceprezidentas, mano, kad švedai turėtų vėl išsirinkti socialdemokratų vadovaujamą vyriausybę, kuri daugiau investuotų į švietimą, pagyvenusių žmonių priežiūrą, geležinkelius, kelius ir namų statybas. Jo organizacijai atstovauja 1,5 mln. Švedijos darbininkų. T.Baudinas norėtų, kad naujoji vyriausybė padidintų pajamų mokestį gaunantiesiems dideles algas.

Vyriausybė dalinai kompensavo mokesčių sumažinimą apkarpydama nedarbo išmokas. Profsąjungų atstovo nuomone, šias priemones būtina atšaukti. Jis sako: "Nelygybė nėra gerai. Tai kenkia ir individams, ir visai visuomenei: tiek skurdiems, tiek turtingiems jos nariams.“

reuters.com, businessweek.com, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"