TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedija atnaujina tyrimą

2012 05 22 6:04

Švedija nutarė atnaujinti Sovietų Sąjungoje nužudyto savo diplomato Raoulo Wallenbergo, kuris Vengrijoje nuo žūties išgelbėjo dešimtis tūkstančių žydų, mirties aplinkybių tyrimą.

Garsiojo švedų diplomato, architekto, verslininko, humanitaro mirties aplinkybes iki šiol gaubia paslaptis. 1944 metais R.Wallenbergas buvo paskirtas dirbti į Vengriją ir čia, pasinaudodamas diplomato neliečiamybe, ėmėsi gelbėti nacių persekiojamus žydus, išduoti jiems "apsauginius pasus". Turėdami tokius dokumentus žmonės galėjo išvykti į Švediją. Taip jam pavyko išgelbėti beveik 100 tūkst. žydų.

Tačiau šio R.Wallenbergo žygdarbio sovietų armija nesugebėjo įvertinti ir, išvijusi nacius iš Budapešto, NKVD nurodymu 1945 metų sausio 17 dieną suėmė Švedijos diplomatą. Sužinoję, jog R.Wallenbergas palaikė ryšius su JAV karo pabėgėlių taryba, rusai nusprendė, kad jis - amerikiečių agentas, ir apkaltinę šnipinėjimu Jungtinėms Valstijoms išgabeno į Sovietų Sąjungą.

Ten diplomatas buvo nuolat vežiojamas iš vieno kalėjimo į kitą, kol pagaliau atsidūrė Maskvos Lubiankoje, o vėliau - Lafortove. 1947 metų rugpjūtį Švedijos ambasadorius Maskvoje gavo pranešimą, esą Sovietų Sąjungoje R.Wallenbergo nėra. Kadangi švedai nenurimo, 1956 metais SSRS pagaliau pripažino, kad diplomatas buvo kalinamas jos kalėjimuose, bet 1947-ųjų liepos 17 dieną mirė. Kaip mirties priežastis nurodytas širdies smūgis. Tačiau švedai beveik neabejoja, kad R.Wallenbergas nužudytas.

Švedijai diplomato palaikai buvo negrąžinti, net nepateiktos skrodimo išvados, todėl ne tik šioje šalyje kilo įvairiausių spėliojimų. Negana to, atsirado nemažai liudininkų, kurie tikino matę švedą įvairiuose sovietų kalėjimuose.

Prasidėjus "perestroikai" 1990 metais buvo sudaryta tarptautinė komisija, vadovaujama R.Wallenbergo brolio dr. Guy von Dardelo, bet jos darbą Rusijoje sustabdė KGB. Saugumiečiai nurodė nepateikti jokių dokumentų, susijusių su garsiojo švedų diplomato byla, ir Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijai "Memorial". Vis dėlto 1991 metais švedai iš KGB archyvo gavo kelias R.Wallenbergo apklausos, kurioje jis figūravo kaip Kalinys Nr. 6, fotokopijas. Iš jų paaiškėjo, kad diplomatas buvo apklaustas 1947 metų liepos 23-iąją, t. y. praėjus 6 dienoms po oficialios jo mirties datos.

Daugybė tiek Švedijos, tiek užsienio ekspertų kone visą laiką prašė leisti ištirti R.Wallenbergo mirties aplinkybes, tačiau tiek sovietų, tiek dabartinė Rusijos valdžia nėra linkusi bendradarbiauti su švedo mirtį norinčiais tirti ekspertais. Manoma, R.Wallenbergo byla gali būti Specialiajame archyve, kuris dabar vadinamas Rusijos valstybiniu kariniu archyvu, nes jame saugomos ir karo belaisvių bylos.

KGB archyvus perėmė dabartinė FST. Jai priklausančio Registracijos ir archyvų direktorato vadovas generolas leitenantas Vasilijus Christoforovas teigia, jog daugiau jokių dokumentų, be tų, kurių buvo padarytos fotokopijos, apie diplomato likimą Rusijoje nėra. Tačiau Švedijoje labai garsi ir įtakinga Wallenbergų šeima tiki, kad asmeninė R.Wallenbergo byla nebuvo sunaikinta, kaip nesunaikinta ir jo vairuotojo vengro Vilmoso Langfelderio byla.

R.Wallenbergo nepamiršo ne tik švedai, bet ir pasaulis. JAV, Kanada, Vengrija ir Izraelis jį paskelbė savo Garbės piliečiu, diplomatui pastatyta daugybė paminklų. Ant vieno jų Budapešte iškaltas lotyniškas posakis: "Kol laimė šypsosi - turi daug draugų. Atėjus sunkiems laikams - lieki vienišas."

Dabar Švedija nutarė dar kartą pademonstruoti, kad jis neliko vienišas, ir pradėdama naują tyrimą vėl mėgina išsiaiškinti paslaptingai žuvusio savo diplomato mirties aplinkybes. Sudaryta ekspertų grupė, kuriai vadovauja Hansas Magnussonas. Jis aiškina, jog pirmiausia bus pasistengta "išstudijuoti visą informaciją, kuri Rusijoje galėjo išplaukti į paviršių per pastaruosius dešimt metų". H.Magnussonas jau pradėjo spausti Maskvą ir reikalauti leisti jo žmonėms padirbėti Rusijos archyvuose.

Ekspertų vadovas sako tikįs, kad šį kartą Rusijos specialiosios tarnybos bus labiau pasirengusios bendradarbiauti. Tačiau kol kas atsakymo iš jų negavo.

info.jpost.com, "La Vanguardia", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"