TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedija atsargiai žvelgia į narystę NATO

2016 05 11 6:00
Pernai Švedijos vyriausybė nusprendė iki 2020 metų gynybai papildomai skirti 10 mlrd. kronų. AFP/Scanpix nuotrauka

Susirūpinimas dėl Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje privertė Stokholmą iš naujo įvertinti savo 200 metų vykdytą neutraliteto politiką. Ekspertai rekomenduoja glaudžiau bendradarbiauti su JAV karinėmis pajėgomis, bet neprisidėti prie NATO. Kairiųjų vyriausybė taip pat vangiai kalba apie narystę karinėje organizacijoje.

Švedijos valdančioji centro kairės koalicija – socialdemokratai ir Žaliųjų partija – praėjusį rugsėjį paprašė karjeros diplomato Kristerio Bringeuso išanalizuoti šalies saugumo situaciją. Su ataskaitos, kuri turi pasirodyti rugpjūtį, turiniu susipažinęs šaltinis atskleidė, kad autorius neužsimena apie galimą narystę NATO. Tai iš esmės atspindi didėjantį spaudimą neprovokuoti neigiamos Rusijos reakcijos.

S. Lavrovo grasinimai

Švedijos parlamentas tikisi šį mėnesį ratifikuoti priimančiosios šalies sutartį su NATO. Ji leis Aljanso pajėgoms rengti karines pratybas Švedijos teritorijoje ir prireikus ateiti į pagalbą. Šis susitarimas, manoma, ne taip suerzins Rusiją kaip Švedijos prašymas prisidėti prie karinės organizacijos.

Maskva labai aiškiai išreiškė savo poziciją dėl Švedijos užmojų. Balandžio pabaigoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė švedų dienraščiui „Dagens Nyheter“, kad Rusija imsis visų reikalingų karinių ir techninių priemonių, jei Švedija taps NATO nare. Paprašytas jas nurodyti diplomatijos vadovas teigė, kad dėl jų spręs kariuomenė ir Gynybos ministerija. Jis aiškino, kad kiekviena valstybė turi teisę rinktis, kaip užtikrinti savo saugumą. „Nieko asmeniško“, – sakė ministras. S. Lavrovo teigimu, Rusija visada laikė Švediją gera kaimyne, bet po įvykių Ukrainoje ji pastebimai atšalo ir bendradarbiavimas strigo.

Švedijos gynybos ministras Peteris Hultqvistas pavadino S. Lavrovo grasinimus visiškai nepriimtinais. Premjeras Stefanas Lofvenas savo ruožtu pažymėjo, kad tokie įspėjimai yra nereikalingi ir nepageidaujami. „Švedijoje mes patys priimame sprendimus dėl užsienio, gynybos ir saugumo politikos“, – sakė jis.

Didina karines išlaidas

Pastaruoju metu Stokholmas vis labiau nerimauja dėl savo saugumo. Nei Švedija, nei jos kaimynė Suomija šiuo metu nėra NATO narės. Tačiau jos artimai bendradarbiauja su Aljansu ir jau ilgą laiką netyla diskusijos dėl narystės.

Švedijos reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas šiuo metu sudaro 55 tūkst. asmenų. Tai yra vos dešimtadalis Švedijos šaltojo karo kariuomenės. Šalies gynybinės pajėgos buvo nuosekliai mažinamos, o 2010-aisiais atsisakyta šauktinių. Šį procesą ypač skatino centro dešiniųjų koalicija, kuri buvo valdžioje 2006–2014 metais.

Vasarį Švedijos kariuomenės vadas generolas Micaelis Bydenas nurodė, kad šalyje vėl reikia grąžinti šaukimą į kariuomenę. To esą reikia dėl pasikeitusios saugumo situacijos. Prieš šešerius metus šaukimo iš esmės buvo atsisakyta, nes Švedija nesusidūrė su karinėmis grėsmėmis ir siekė komplektuoti kariuomenę taip, kad ši galėtų remti karines operacijas bet kur pasaulyje. Be to, pastaraisiais metais į Švedijos kariuomenę neatėjo tiek savanorių, kiek reikėjo. Generolas sakė, kad šiuo metu Švedijos valdžia nagrinėja, kaip šalyje pritaikyti mišrų kariuomenės modelį, kai ginkluotąsias pajėgas sudaro tiek šauktiniai, tiek profesionalai.

Esant įtemptai geopolitinei situacijai regione, Švedija dabar didina karines išlaidas. Šiemet gynybos biudžetas siekia 43,3 mlrd. kronų (4,6 mlrd. eurų) – 1,1 proc. bendrojo vidaus produkto. Pernai vyriausybė nusprendė iki 2020 metų gynybai papildomai skirti 10 mlrd. kronų.

D. Trumpo poveikis

S. Lavrovo grasinimas sutapo su Suomijos vyriausybės paskelbtomis rekomendacijomis dėl narystės NATO. Ten sakoma, kad narystė kariniame aljanse sustiprintų Suomijos saugumą, tačiau sulauktų neigiamos Rusijos reakcijos, o tai pakenktų tarp dviejų šalių vykstančiai prekybai. Vyriausybės ataskaitoje nepateiktos tikslios rekomendacijos dėl narystės NATO, tačiau teigiama, kad Suomija į karinį bloką turėtų stoti kartu su Švedija. Jei į NATO įstotų tik Suomija, šalis patektų į strategiškai nepalankią situaciją, nes taptų priešakiniu postu, neturinčiu jokio teritorinio ryšio su kita Aljanso valstybe. Jei Švedija šį žingsnį žengtų be Suomijos, ši būtų pažeidžiamesnė nei dabar. Suomiją su Rusija jungia 1340 km ilgio siena ir sudėtinga istorija.

Švedija kol kas labai atsargiai vertina narystės NATO galimybes. Net paprastai kovingai nusiteikęs šalies gynybos ministras P. Hultqvistas mano, kad tai yra rizikinga. Praėjusią savaitę Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom pabrėžė, kad ji ir premjeras nepritaria tokiam žingsniui. Jos teigimu, JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas sumažintų NATO patrauklumą. „Nenorime, kad D. Trumpas darytų kokią nors įtaką mūsų saugumui ir užsienio politikai“, – aiškino diplomatijos vadovė.

Stokholmo Laisvojo pasaulio forumo eksperto Matso Johanssono nuomone, norint sustiprinti saugumą Švedijai derėtų glaudžiau bendradarbiauti su NATO, Suomija ir Jungtinėmis Valstijomis. Pavyzdžiui, šalis galėtų rengti daugiau karinių pratybų su JAV.

Kaip rodo Geteborgo universiteto SOM instituto atliktos apklausos rezultatai, 37 proc. švedų nori prisijungti prie NATO, o tam prieštarauja 31 proc. apklaustųjų. Parama šalies narystei Aljanse itin sustiprėjo pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, 2014 metais tokį žingsnį palaikė 31 proc., 2013 metais – 29 proc., 2012 metais – 17 proc. švedų.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"