TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedija: nepakeliama pabėgėlių našta

2015 11 12 6:00
Švedija 2015-2016 metais gali priimti iki 360 tūkst. pabėgėlių. AFP/Scanpix nuotrauka

Ilgą laiką Švedija garsėjo kaip atvykėliams svetinga šalis. Tačiau nesibaigiantis pabėgėlių srautas privertė valstybę pripažinti, kad pasiekė galimybių ribą. Švedijai nepavyksta išvengti su didele imigracija susijusių problemų.

Atvykėliai yra didžiulė našta dosniai valstybės socialinės gerovės sistemai. Ypač daug rūpesčio socialinėms institucijoms sukelia į Švediją atvykstantys suaugusiųjų nelydimi nepilnamečiai. Vien tik šiemet tokių asmenų buvo apie 33 tūkstančiai. Daugelis jų – paaugliai, tačiau dabar vieni keliauja jau ir septynmečiai. Kai nepilnametis gauna prieglobstį, jo šeima automatiškai įgyja teisę atvykti į šalį.

Prieglobsčio siekiantys asmenys gyvena socialiniuose būstuose arba pabėgėlių centruose. Švedijoje vienam prieglobsčio prašytojui skiriamos 24 kronos (2,57 euro) per dieną, bet jei maistu rūpinasi pats – 71 krona (7,6 euro). Kaip žinoma, jie gali gauti nemokamų ar pigių produktų iš tokių labdaringų organizacijų kaip „Maisto bankas“. Patenkinus prieglobsčio prašymą asmuo dvejus metus dalyvauja integracijos programoje, kurią sudaro švedų kalbos kursai, pagalba ieškant darbo. Dalyviai taip pat gauna apie 6700 kronų (apie 720 eurų) per mėnesį. Šie pinigai yra skirti būstui. Migracijos tarnybos skaičiavimais, 2016 metais pabėgėlių reikmėms teks skirti apie 60 mlrd. kronų (apie 6,5 mlrd. eurų). Tai yra 29 mlrd. kronų daugiau, nei buvo numatyta.

Vis daugiau Švedijos piliečių mano, kad situacija šalyje tampa nebevaldoma. Jie yra nusivylę liberalia valdančiųjų vykdoma politika, kuri pritraukia daugybę atvykėlių. 2013 metais šalis paskelbė priimsianti visus Sirijos pabėgėlius. Deja, valstybė jau nebegali pasiūlyti jiems darbo, mokyklų, pastogės. Pastaruoju metu valdžia kritikuojama, kad nesugeba į visuomenę integruoti šalyje jau gyvenančių atvykėlių. Čia atsiranda uždarų bendruomenių, kur telkiasi integruotis į šalies darbo rinką negalintys migrantai. Šiuo metu kas penktas Švedijoje gyvenantis užsienietis neturi darbo. Didžiausiuose šalies miestuose ne kartą kilo susidūrimų tarp atvykėlių ir policininkų.

Parama pabėgėliams mažėja

Kai kurie švedai norėtų laikinai uždrausti imigraciją. Jie baiminasi, kad migrantų krizė labai pakenks Švedijos tapatybei. Dalis net abejoja, ar užplūdus migrantams valstybė pajėgs pasirūpinti savo piliečiais. Tačiau diskutuoti tokiomis temomis yra pavojinga, nes šioje liberalioje valstybėje asmuo gali būti apkaltintas rasizmu.

Naujausia apklausa rodo, kad švedų parama pabėgėliams mažėja. 41 proc. apklaustųjų pareiškė, kad valstybė pabėgėliams turėtų suteikti mažiau leidimų gyventi. Rugsėjį tokios nuomonės laikėsi 29 proc. šalies gyventojų. Vyrai ir dešiniųjų politinių pažiūrų atstovai yra dažniau neigiamai nusiteikę atvykėlių atžvilgiu.

Ekspertai baiminasi, kad spartus prieglobsčio prašančių asmenų daugėjimas šalyje gali padidinti ultradešiniųjų ekstremistų keliamą grėsmę. Praėjusį mėnesį vienoje Švedijos mokykloje, kurioje didžioji dalis mokinių yra imigrantų vaikai, siautėjo užpuolikas. Policijos atstovo teigimu, nusikaltimo motyvas buvo neapykanta su rasizmo požymiais. 21-erių jaunuolis aukas rinkosi atsižvelgdamas į etniškumą. Švedas buvo nusistatęs prieš islamą ir imigrantus. Internete jis skelbdavo medžiagą, šlovinančią Adolfą Hitlerį ir nacistinę Vokietiją. Ši ataka labai sukrėtė šalį, kurioje tokie smurto išpuoliai yra reti.

Stiprėja Švedijos demokratai

Dosni šalies pabėgėlių politika kelia vis didesnį gyventojų nepasitenkinimą. Tai rodo ir šiuo metu stiprėjančios švedų simpatijos populistinei prieš imigraciją nusistačiusiai Švedijos demokratų partijai. Ši politinė jėga kilo iš neonacių judėjimo. Pernai vykusiuose parlamento rinkimuose kraštutiniai dešinieji pasiekė istorinių laimėjimų: gavo 12,9 proc. balsų ir tapo trečia pagal dydį politine jėga šalyje.

Švedijos demokratai pastaruoju metu vis dažniau pasirodo pirmuose laikraščių puslapiuose. Neseniai jie buvo apkaltinti dėl besikartojančių padegimų pastatuose, kuriuose valdžia planavo priimti pabėgėlius. Jie savo kalbomis esą pakursto priešiškumą ir dalį piliečių paskatina imtis radikalių veiksmų. Pastaruoju metu kilo mažiausiai 20 gaisrų. Dalis patalpų supleškėjo iki pamatų, kitos – smarkiai apgadintos. Dėl šių incidentų kai kurios savivaldybės paskelbė daugiau nebeinformuosiančios visuomenės apie tai, kur bus steigiami pabėgėlių priėmimo centrai.

Savaitgalį Švedijos demokratų partijos iniciatyva Graikijos Lesbo saloje esančioje pabėgėlių stovykloje pasirodė informacinių lapelių, kuriuose skelbiama, kad Šiaurės šalyje draudžiama dėvėti hidžabus, o visi pabėgėliai gyvens palapinėse. „Nėra pinigų, nėra darbo, nėra namų“, – rašoma lapelyje. Tokiais skelbimais norima paaiškinti žmonėms, kad Švedija nėra pasakų šalis, kurioje jie gali patogiai gyventi ir nieko neveikti.

Prašo ES pagalbos

Praėjusią savaitę Švedijos teisingumo ir migracijos ministras Morganas Johanssonas įspėjo, kad vyriausybė nebegali užtikrinti pastogės naujai atvykstantiems pabėgėliams. Šalis paprašė Europos Sąjungos (ES) skubios pagalbos tvarkantis su dideliu pabėgėlių skaičiumi. Švedija, kurioje gyvena 9,8 mln. žmonių, 2015–2016 metais gali priimti iki 360 tūkst. pabėgėlių. Tai didžiausias rodiklis vienam gyventojui visoje ES.

Vyriausybė kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama, kad kai kurie pabėgėliai būtų perkelti į kitas ES šalis. Anot M. Johanssono, labiau prisidėti turėtų Didžioji Britanija, Portugalija, Ispanija, Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Jo žodžiais tariant, per pastarąsias dvi savaites į Švediją atvyko daugiau pabėgėlių, nei Didžioji Britanija pažadėjo priimti per ateinančius penkerius metus.

M. Johanssonas pažymėjo, kad prieglobsčio prašytojų daugėja greičiau, negu valstybė gali rasti jiems pastogę. Šalies migracijos agentūra jau planuoja apgyvendinti tūkstančius pabėgėlių šildomose palapinėse, kiti atvykėliai gali būti nukreipti į slidinėjimo kurortus ar atrakcionų parkus. Tačiau ir patys pabėgėliai ne visada patenkinti tokiomis gyvenimo sąlygomis.

Spalio pabaigoje dalis atvykėlių atsisakė išlipti iš autobuso ir persikelti į namelius, esančius viename Švedijos kaime. Ramūs miškai ir švarus oras paprastai džiugina daugelį švedų, kurie apsigyvena tuose nameliuose per žiemos slidinėjimo sezoną. Tačiau pabėgėliams tamsūs miškai kėlė baimę. Prieglobsčio prašytojai reikalavo, kad autobusas nuvežtų į miestą.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"