TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedija nori gerovės ir likti švediška

2014 09 15 16:26
Demokratų partijos lyderis Jimmie Akessonas prie plakato su užrašu „Švedijos trečia didžiausia partija“ Reuters/Scanpix nuotrauka

Sekmadienį vykusių rinkimų Švedijoje nereikėtų vadinti socialdemokratų pergale – tai labiau centro dešiniųjų pralaimėjimas, sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas dr. Liutauras Gudžinskas.

Jo teigimu, tai, kad visuomenė palaiko socialdemokratus buvo aišku nuo 2012 metų, o lyginant su 2010 metų rinkimų į Riksdagą rezultatais, jie gavo tik viena vieta daugiau. Tuometinis rezultatas partijai buvo pats blogiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiuokart partija planavo surinkti 35 proc. balsų, o surinko 31,2 proc, tuo tarpu jų sąjungininkai – žalieji ir kairės partija – irgi neišlošė nieko išskirtinio. „Šituos rinkimus reikėtų laikyti moderatų – centro dešinės partijos pralaimėjimu, jie prarado 23 vietas, ir demokratų, antiimigracinės partijos, pergale. Jie gavo 29 vietomis daugiau nei turėjo prieš tai, iš viso – 49. Visos kitos partijos išlaikė daugmaž tokius pat rezultatus, kokie buvo ir anksčiau“, – komentuoja politologas.

Demokratų partija surinko 12,9 proc. balsų šitaip padvigubindami savo rezultatą lyginant su praėjusiais Riksdago rinkimais.Tai, kad jie sustiprins pozicijas irgi buvo galima numatyti. Jie puikiai pasirodė pavasarį rinkimuose į Europos Parlamentą, kur surinko 9,7 proc. balsų (lyginant su 3,3 proc. 2009-aisiais) ir gavo dvi vietas. Pasak L. Gudžinsko, toks rezultatas rodo tam tikros dalies Švedijos rinkėjų susirūpinimą dėl imigracijos. Visos kitos politinės partijos yra už liberalią migracijos politiką, o aštuonerius metus valdžiusių moderatų lyderis Fredrikas Reinfeldtas šios rinkiminės kampanijos metu netgi kvietė švedus „atverti širdis“ tiems, kurie siekia prieglobsčio jų šalyje. Praėjusių metų rugsėjį Švedija buvo vienintelė ES šalis siūliusi leidimus nuolat gyventi jų šalyje pabėgėliams iš Sirijos pilietinio karo metu. 2013 metais užsienyje gimusių švedų buvo 15,9 proc., kai tuo tarpu prieš keturiolika metų – 11,3 proc. Imigracija šalyje praėjusiais metais buvo didžiausia istorijoje – padidėjo 12 proc.

Socialdemokratų partijos lyderis Stefanas Loefvenas / AFP nuotrauka

„Švedijos demokratai, pasisakydami prieš imigraciją, pataiko į tą gyventojų segmentą, kuris jaučiasi neatstovaujamas. Vis dėlto panašu, kad politiškai jie liks pakankamai izoliuoti“, – sako politologas. Socialdemokratų lyderis Stefanas Loefvenas pareiškė, kad su šia partija tikrai neketina derėtis dėl paramos. Nors demokratų partijos vadovas Jimmie Aakessonas yra atsiribojęs nuo ksenofobiškai pasisakančių kolegų ir taiko švelnesnę retoriką, jam priklauso teiginys, kad musulmonai – viena didžiausių grėsmių Švedijai. Parama prieš migraciją nusiteikusioms partijoms pastaruoju metu auga visoje Europoje, užtenka prisiminti sėkmingus Nacionalinio fronto Prancūzijoje ar Nepriklausomybės partijos Didžiojoje Britanijoje rezultatus EP rinkimuose. Vakar vykusiuose žemių rinkimuose Vokietijoje dviejuose rytiniuose regionuose savo pozicijas sustiprino griežtai prieš imigracija pasisakanti partija Alternatyva Vokietijai.

Pastarieji aštuoneri moderatų valdymo metai Švedijoje nebuvo gerovės valstybės atmetimas. Pasak L. Gudžinsko, centro dešinieji gerovės modelį reformavo tokiomis priemonėmis kaip mokesčių mažinimas, tačiau buvo jam įsipareigoję. Šalies visuomenėje dėl gerovės valstybės modelio esama sutarimo. Vis dėlto dalis rinkėjų susirūpino, kad jei dešinieji valdys ir toliau – gerovės liks mažiau, sakė politologas. Nors šalis yra pakankamai egalitarinė, statistika rodo, kad pastaruoju metu socialinė atskirtis didėjo labiau nei kitose panašaus išsivystymo lygio šalyse

„Dabar socialdemokratai sudarys mažumos vyriausybę, jiems reikia tartis su kažkuria partija iš opozicijos, patys teigia, kad norėtų kalbėtis su liberalais arba centro partija. Jiems trūksta 17 balsų – o tiek turi bet kuri partija iš opozicinės stovyklos. Kaip bebūtų, jie turės mažai laisvės įgyvendinti savo programą nesikonsultuojant su opozicija“, – kalba L. Gudžinskas. Jo teigimu, didelių pokyčių tikėtis neverta, o vyriausybės vykdoma politika turėtų būti gana įcentrinė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"