TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedija realiai

2009 09 19 0:00
Sukūrę tokį prekės ženklą kaip "Volvo", švedai labai mėgsta tiesiog paprastą dviratį.
AFP/Scanpix nuotrauka

Švedija - šalis, kur dideli mokesčiai, bet ekonomika sėkmingai konkuruoja net su Tolimaisiais Rytais. Dabar, kai pasaulį apėmęs sunkmetis, stebėtojai tirpsta žiūrėdami į Švedijos ūkio modelį. Taip jau buvo ne kartą - per ketvirtojo dešimtmečio krizę ir aštuntajame dešimtmetyje. Europos politikai ir ekonomistai suka galvas, kaip švedai sugeba vienu metu būti ir socialistai, ir sėkmingai konkuruoti laisvosios rinkos pasaulyje. Sunkmetį nelabai jaučia

Švedai didžiuojasi savo socialinės apsaugos sistema, kurią vadina "nuo lopšio iki karsto": nemokami vaikų darželiai; ilgos motinystės atostogos; galimybė pačiam pasirinkti darbo valandas; puiki sveikatos sistema; geriausi Europos universitetai.

Vasarnamių, jachtų ir katerių pagal gyventojų skaičių švedai turi daugiau negu bet kas kitas pasaulyje. Šalis, turinti tik 9 mln. gyventojų, sukūrė stebėtinai daug pasaulyje išgarsėjusių firmų: "Volvo", "Skania", "Saab", "Elektrolux", "Erikson", IKEA ir dar kelis šimtus. Tačiau toje šalyje nepriimta pūstis, rodytis. Daugelis važinėja dviračiais.

Vis dėlto švedai nesutinka su teigimu, kad jie gyvena socialistiniame rojuje, kuris tuo pačiu metu yra ir ekonomikos stebuklas. Jų nuomone, Švedijos sistema - akivaizdžiai kapitalistinė, laisvosios rinkos, tik joje ne viskas gerai. Žmonės prarado veržlumą dirbti, nedarbas šalyje tris kartus didesnis nei oficialūs 6,3 proc. ir siekia net 18 procentų. Švedai mažiau negu bet kuri kita tauta Europoje linkę pradėti naują verslą. Grumiasi dvi mąstymo linijos. Socialdemokratai pirmąją vietą skiria paramai, subsidijoms žmonėms. Nuosaikieji, konservatoriai, šią vietą atiduoda darbui. Visuomenė suskilusi.

Dirba daug, bet ne visi

Gamyba ir produktyvumas kyla beveik stačiu kampu, tai lemia nauja technologija ir automatika, bet žmonių užimtumas krenta irgi beveik stačiu kampu. Jei atsižvelgsime į paslėptą nedarbą, neįgaliuosius ir tokius, kurie atleidžiami iš darbo mokant jiems atlyginimą, bei į amžinus studentus - tai savotiškas reiškinys šalyje, kur už mokslą nereikia mokėti - pamatysime, kad maždaug penktadalis darbingo amžiaus žmonių niekur nedirba.

Kur kas sunkiau būtų atsakyti, KAIP Švedija tapo tokia. Juk dar XIX amžiuje ji skurdo ir badavo. Vakarų Europoje buvo daromos rinkliavos padėti jai maistu. Žodis "švedas" reiškė valkatą ir perėjūną, girtuoklį, dažnai plėšiką. Kolektyviniai žygiai grobti - tradicija dar nuo vikingų laikų. Ir Lietuvoje yra daug švedkapių. Nors Švedija nedalyvavo abiejuose XX amžiaus pasauliniuose karuose, iš jų pasipelnė. Nepatyrė nė vienos okupacijos, revoliucijos ar perversmo. Įsivaizduokite, ką tai reiškia. Mes pradėjome statyti tik 1991-aisiais - ant sovietinių kolūkių ir įmonių, kurias buvo sunku pritaikyti dabarčiai, griuvėsių, su suirzusiais bei vienas ant kito įsiutusiais žmonėmis - ir tai jau keliamės. O jie nesustodami dėjo plytą ant plytos 200 metų.

Visokių istorijų pasakojama apie švedų sąžiningumą ir jų ramybę. Neva kažkas užmiršo Stokholmo gatvėje lagaminą. Kai po kelių dienų susigriebęs grįžo, rado jį stovintį toje pačioje vietoje. Manau, arba lagaminas buvo nuskuręs, arba tai mitas, išgalvota. Policija būtų paėmusi ištirti, ar ne sprogmenys. Esu buvęs Stokholmo pamestų ir surastų daiktų sandėlyje. Jis didumo kaip du geri kluonai, lentynos, viskas surūšiuota. Po kelerių metų policija tuos daiktus parduoda maždaug už dešimtadalį vertės. Arba atiduoda veltui.

Bet visa tai neatsako į klausimą, kur glūdi Švedijos pasisekimo paslaptis.

Paslaptis ta, kad jokios paslapties nėra. Ieškantieji ieško rakto durims, kurios neužrakintos.

...Vienam praeiviui labai patiko lygus, sodrus žolynas, kurį elektrine mašinėle kirpo sodininkas. Paklaustas, kaip pasiekiamas toks lygumas ir žolės tankumas, šis atsakė: "Reikia kirpti." - "Bet kiek laiko tai daryti?" - "Porą šimtų metų."

Moterų rojus?

Švedijos demokratija turi vieną tik jai būdingą ypatybę. Tezę, kad visi žmonės lygūs, jog vyrai ir moterys irgi lygūs, jie priėmė rimtai. Tai, kad suteikiamos ir tėvystės atostogos, jau ir mus nelabai stebina. Bet pagal nuostatus, pusė parlamento deputatų turi būti moterys. Tai reiškia, kad ir ministrų kabinete viskas taip pat perpus. Gynybos ministras dabar beveik visada moteris. Ir įstatymai moterims palankūs. Kai kurie net labai išmintingi.

Pavyzdžiui, švedai ėmėsi išgyvendinti prostituciją, ir ją beveik išgyvendino - pirmą kartą žmonijos istorijoje. Padarė labai paprastai. Prostitučių nebaudžia, bet klientui gresia iki šešių mėnesių kalėjimo. Ir jis užregistruojamas policijoje. Sąvadautojui gresia šešeri metai, o tiems, kurie prekiauja moterimis, - iki dešimties. Niekur daugiau pasaulyje tokio įstatymo nėra.

Tačiau šį įstatymą kritikuoja pačios prostitutės. Malonūs klientai dingo, tenka eiti su visokiais prietrankomis.

Vyrų ir moterų lygybė kartais įgija nelauktų formų. Dienraštis "Svenska Dagbladet" išspausdino seriją straipsnių apie "gašlias tetules". Tai - subrendusios moterys, kurios kabinėjasi prie jaunesnių vyrų. Sumoka už vakarienę, gėrimus, taksi, siūlo padengti mokslo išlaidas, jei santykiai tampa pastovesni. Darbovietėse vadovaujančios ponios irgi siūlosi jauniems pavaldiniams ir tai daro be užuolankų. Tačiau, ponai vyrai, nesipiktinkime - juk mes tai darėme nuo amžių amžinųjų!

Laikraščio žurnalistas baruose apklausė jaunus vyrus. Visi patvirtino, kad prie jų ponios kimba nuolat ir agresyviai. Jei, kaip sako vaikinai, pradėsi kalbinti merginą, apsauginiai tuoj pat išmes. Tačiau "tetulių" niekas nedrįsta nė pirštu paliesti. "Svenska Dagbladet" rašo, kad prie 23 metų Dovydo, vaikų darželio auklėtojo, kibo auklėtinių motinos. Dovydą pradėjo traukti per dantį jo kolegės moterys, nes darželinukų mamytės prašydavo jų padėti susigauti tą vaikiną. Jis mėgino paversti situaciją juokais, bet paskui paaiškėjo, kad juokų nėra. Viena mamytė nuo žodžių perėjo prie veiksmų. Dovydas sako: "Niekaip negalėjau suprasti, kaip gali moteris, viena ranka laikydama ką tik iš darželio pasiimtą vaiką, kita grabalioti mano kūną." Dovydas turėjo mesti darbą. Švedų mokslininkai įspėja tautietes, kad toks jų elgesys gali pažeisti jauno vyro psichiką.

Kur nors reikia sustoti

Švedų moterų užsispyrimas visur ir visada būti lygiomis su vyrais kartais tampa karikatūriškas. Joms spaudžiant, buvo priimtas įstatymas, leidžiantis naujagimius registruoti kokiais nori vardais, nebūtinai atitinkančiais jų lytį. Kirpyklose uždrausta turėti skirtingus vyriškus ir moteriškus kainininkus. Galima rašyti tik konkrečiai, kiek kuri procedūra kainuoja: plikai nuskusti galvą - tiek, irokėziška skiauterė - tiek.

Nueita dar toliau. Vyrai pradėti koneveikti, kad tualetuose labai priteršia, nes nesišlapina sėdėdami. Kadangi vyrai to nelabai norėjo suprasti, o tie dalykai vis dėlto daromi vienumoje - policininko juk nepastatysi - padūkusios švedės pakėlė vajų, kad tada ir moterys turi tai daryti - žinoma, tik dėl lygiateisiškumo, - stovėdamos. Visiškai nešmaikštauju. Taip yra iš tikro, tik dar nelabai plačiai paplitę. Parduotuvėse jau atsirado iš vaškinio popieriaus padarytų tūtelių-piltuvėlių, pritvirtinamų, kur reikia. Gali atlikti stovėdama, už medžio ar už kampo. Svarbiausia daryti lygiai taip, kaip daro vyras. Net šūkis mestas: "Moterys, nustokime tūptis!" Tarsi tai būtų esmė.

Švedai taip rūpinasi lygybe, o ypač žmogaus teisėmis, kad kartais perlenkia lazdą. Priėmė persekiojamųjų iš viso pasaulio tiek daug, kad 9 mln. gyventojų turinčioje šalyje - jau vienas milijonas užsieniečių. Atsirado keista jungtis - naujieji švedų naciai ir spalvotieji iš Lotynų Amerikos bei Azijos susibūrė į motociklininkų gaujas. Pavadinimai: "Bandidos", "Real Devils", "Wolfpack" ir panašiai. Ne tik laksto ant kriokiančių motociklų, bet ir prekiauja narkotikais, vagia, plėšia. Net atsirado reketas. Apskritai Švedijoje nusikalstamumas išbujojo. Šalis užima pirmąją vietą Europoje pagal inkasatorių šarvuotų automobilių užpuolimus. Nuo 1998-tųjų taip pagrobta 100 mln. dolerių. Stokholme kasdien pavagiami 33 automobiliai ir įvyksta trys bankų, juvelyrinių parduotuvių ar panašių įstaigų užpuolimai, o visoje šalyje kasdien nusikaltėliai vidutiniškai tris kartus per dieną naudoja šaunamąjį ginklą. Blogiau negu Lietuvoje. Per metus nuo banditų rankų žūsta apie 200 žmonių. Vaizdas, anot švedų, kaip Čikagoje prieš pusamžį, ir kaltina per daug liberalią savo valdžią. Kaimynėje Danijoje buvo panašiai, bet parlamentas priėmė paketą gana kietų, nevisai demokratiškų įstatymų, ir gaujos nurimo.

Švedijoje dėmesys sukauptas daugiau į nusikaltėlių auklėjimą, įtraukimą į visuomenės gyvenimą, jų teises. Pavyzdžiui, policijai draudžiama slapta klausytis. Kartais atrodo, kad nusikaltėliai labiau ginami nei aukos. Vydamiesi banditus policininkai negali viršyti toje vietoje leistino greičio. Gaus patys mokėti baudą. Nes per greit važiuojant gali žūti žmonių, nukentėti kiti automobiliai.

Tačiau mūsų kaimynai protingi. Anksčiau ar vėliau susiims ir padarys, kas reikalinga.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"