TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedijoje ir Prancūzijoje romai nepageidaujami

2013 09 27 6:00
Prancūzijos teisėsauga visomis priemonėmis bando išprašyti romus lauk. SIPA/Reuters nuotrauka

Švedija ir Prancūzija stulbina liberalių bei demokratinių idealų gynėjus. Šią savaitę pasaulio visuomenės pasipiktinimo sulaukė slapta Švedijos policijos veikla ir vieši Prancūzijos ministro pareiškimai. Jie parodė, kad šiose šalyse vykdoma politika yra nukreipta prieš romų, kitaip dar vadinamų čigonais, integraciją.

Švedija, paprastai laikoma pagarbos žmogaus teisėms, lyčių lygybei ir įstatymo viršenybei meka, pasirodė kaip ne visai atitinkanti šį paveikslą. Šią savaitę Švedijos žiniasklaida išplatino informaciją, kad šalies teisėsaugos pareigūnai sudarė neteisėtą slaptą romų tautybės asmenų registrą. Į „juodąjį sąrašą” buvo įtraukta apie 4 tūkst. romų, tarp jų - net mažamečiai vaikai.

Policijai patvirtinus, kad toks sąrašas tikrai egzistuoja, Švedijos visuomenėje kilo didžiulė pasipiktinimo banga. Švedijos parlamento Saugumo komiteto vadovas Morganas Johanssonas tuoj pat pareiškė, jog policijos praktika yra smerktina, ir pavadino tai šalies Konstitucijoje draudžiamos etninės diskriminacijos išraiška.

Atsakydamas į visuomenės ir politikų pasipiktinimą, Švedijos policijos vadas Bengtas Svensonas sušaukė neeilinį regioninės policijos vadovų susirinkimą. Kodėl toks romų sąrašas buvo sudaromas, iki šiol nepateikta jokio oficialaus paaiškinimo. Spėjama, kad registrą pradėjo rengti Skonės apygardos (Pietų Švedija) policijos departamentas, tačiau priėjimą prie slaptos romų duomenų bazės turėjo visi šalies policijos skyriai.

Tuo metu Prancūzijoje aistras dėl romų klausimo šią savaitę užvirė vidaus reikalų ministro Manuelio Vallso komentaras. Duodamas interviu televizijai politikas pareiškė, kad romai niekada nesugebės integruotis į Prancūzijos visuomenę. Ministro žodžiais, jie privalo palikti Prancūziją ir grįžti ten, iš kur atvykę. Anot M.Vallso, teisėsauga, versdama romus išsikelti iš šalyje veikiančių naujakurių stovyklų, elgiasi visiškai tinkamai.

Tokia Prancūzijos pozicija ir ministro pareiškimas sukėlė rimtą pasipiktinimą aukščiausiuose Europos institucijų sluoksniuose. Europos Komisijos teisingumo komisarė Viviane Reding pasmerkė M.Vallso komentarą ir įvertino jį kaip būdą atsiriboti nuo išties opių Prancūzijos politikos klausimų, skatinant primityvios neapykantos kurstymą visuomenėje.

Organizacijos „Amnesty International” duomenimis, šiemet pagal Prancūzijos vykdomą politiką daugiau kaip 10 tūkst. romų buvo priverstinai iškeldinti iš naujakurių stovyklų. Jiems teko sugrįžti į gimtąsias šalis. Daugiausia romų į Prancūziją atvyksta iš Rumunijos ir Bulgarijos.

Skane.se, BBC, Telegraph.uk, Reuters, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"