TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedijoje pajamų lygybė nesumažėjo

2013 04 18 4:49
Švedijos vidurinė klasė - viena didžiausių Europoje. /AFP/Scanpix nuotrauka

Švedijoje ekonomikos krizė nepaveikė pajamų lygybės ir stiprios vidurinės klasės. Nors valstybė liberalizavo savo ekonomiką, atotrūkis tarp turčių ir mažiausias pajamas gaunančių žmonių beveik nepadidėjo.

Švedija - viena stabiliausių ir ekonomiškai stipriausių Europos valstybių. Ilgus metus ją valdę socialdemokratai užtikrino lyčių ir pajamų lygybę, neleido skursti šalies žmonėms. Tačiau XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje ji susidūrė su ekonominiais sunkumais. Nuo 1988-ųjų iki 1993 metų nedarbo lygis padidėjo nuo 2 iki 10 procentų, šalies bankų sektorių kamavo didžiulės problemos, o valstybės skola nuolat didėjo. Tačiau švedai greitai rado išeitį. Jie liberalizavo ekonomiką ir dalį valstybės nuosavybės perleido į privačias rankas. Ši Baltijos jūros šalis pasirinko skandinavišką ekonomikos modelį, kuriame laisvos rinkos normos dera su griežtu valstybiniu reguliavimu.

Nenori euro

Skandinaviškas ekonomikos modelis - ne vien švedų, bet ir visų Šiaurės šalių bruožas. Norvegijoje ar Danijoje valstybė taip pat griežtai kontroliuoja ekonomikos procesus. Tiesa, ne tokiu mastu kaip Švedijoje. Šis modelis ypač pasiteisino per 2008 metais prasidėjusią ekonomikos krizę. Nors ji smogė visam pasauliui, Švedijai nedaug pakenkė. Ekonomikos augimas šiek tiek sulėtėjo, nedarbas beveik nepadidėjo.

Neseniai prasidėjusi euro zonos krizė taip pat prasuko pro Švediją. Šalis nusprendė neįsivesti euro ir dar naudoti savo valiutą kroną. Daugelis švedų šiuo sprendimu liko patenkinti. Švedijos mokesčių mokėtojų pinigais nereikia gelbėti prasiskolinusios Graikijos ir Kipro, o valstybė atsikvėpdama gali žiūrėti, kaip ginčijasi euro zonos finansų ministrai, kurie kuria planus, kaip išgelbėti sunkioje padėtyje atsidūrusią visą euro zoną.

Stipri vidurinė klasė

Ekonomikos krizė beveik nepaveikė pajamų lygybės Švedijoje. Šalis garsėja progresiniais mokesčiais, dėl kurių beveik nėra turtuolių ir skurdžių. Turtingiausi švedai turi atseikėti nemažą mokesčių sumą valstybei, o mažesnes pajamas gaunantys gyventojai moka dešimteriopai mažiau.

Vidurinė klasė praėjusį šimtmetį tapo Švedijos visuomenės pagrindu. Net liberalizavus ekonomiką ji išlaiko savo pozicijas. GINI pajamų nelygybės koeficientas parodė, kad per pastaruosius keletą metų pajamų nelygybė šalyje beveik nesumažėjo. Švedija nukrito iš 21 į 25 vietą - tai vienas geriausių rezultatų išsivysčiusiame pasaulyje. Kas tai lemia?

Daugelis ekspertų pajamų lygybę Švedijoje linkę sieti su griežtu valstybės ekonomikos ir išmokų reguliavimu, progresiniais mokesčiais, socialdemokratinėmis idėjomis, komunitarizmu ar net "pažengusiu socializmu". Šie veiksniai sukuria tokią visuomenę, kurioje yra vos keletas turčių, o daugumos gyventojų pajamos apylygės. "Tai Skandinaviškas modelis. Kažin ar jis tiktų kitose Europos valstybėse", - pastebėjo Švedijos ekonomikos analitikas Magnusas Gustafssonas. "Švedija plėtoja šį modelį, jis padeda išlaikyti stabilią ekonomiką, net jeigu pasaulį krečia ekonomikos krizė", - pridūrė jis.

Pagausėjo imigrantų

Švedija - gana homogeniška valstybė. Dauguma gyventojų švedai, nors pastaruoju metu vis daugiau imigrantų plūsta į šią Skandinavijos šalį. "Daugumoje valstybių imigrantai sukelia begalę problemų, tačiau į Švedijos visuomenę jie įsilieja puikiai. Jie nemenkai prisideda prie šalies ekonomikos ir vidurinės klasės augimo", - pažymėjo M.Gustafssonas.

Imigrantai į Švediją pradėjo plūsti, kai šalis 1996 metais prisijungė prie Šengeno erdvės. Jų ypač pagausėjo, kai į Europos Sąjungą įstojo Vidurio ir Rytų Europos valstybės. "Daugelis Švedijoje dirbančių imigrantų atkeliavo iš Rytų ir Vidurio Europos, tačiau sulaukiame svečių ir iš kitų regionų. Jie užpildo darbo rinką", - aiškino M.Gustaffsonas.

Darbas Švedijoje tikrai vilioja imigrantus, jie gauna gerokai didesnius atlyginimus nei savo šalyse. Vilioja ir socialinės garantijos, užtikrinančios sotų gyvenimą. "Švedijoje valstybė rūpinasi žmonėmis ir užtikrina jiems socialines garantijas. Jos vienos didžiausių visoje Europoje", - sakė M.Gustaffsonas.

"The Global Post", LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"