TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedijoje populiarėja šešių valandų darbo diena

2015 11 04 16:02
Trumpesnė darbo diena - kūrybingesnė.  pixabay.com asociatyvios nuotraukos

Keletas Švedijos kompanijų darbuotojams pasiūlė už tą patį atlygį dirbti dviem valandomis trumpiau. Tikimasi, kad tai padidins produktyvumą ir motyvaciją. Toks eksperimentas sukėlė susidomėjimą visame pasaulyje.

Švedei Erikai Hellstrom biurą patinka užrakinti pusę keturių, kad galėtų pasivaikščioti po gimtąjį miestą supantį mišką. Anksčiau ji buvo laisvai samdoma darbuotoja, todėl darbo valandos buvo nereguliarios ir užsitęsdavo. Dabar Erika – meno direktorė vienos kompanijos, nusprendusios išbandyti šešių valandų darbo dieną.

Sutrumpintos darbo dienos koncepcija Švedijoje darosi vis populiaresnė. Ji patinka švedams, ieškantiems pusiausvyros tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.

„Tokia galimybė man – fantastiška, – teigia Erika. – Atsirado laisvo laiko treniruotėms. Galiu pasivaikščioti, kol šviesu. Spėju padirbėti ir sode.“

34 metų moteris vaikų kol kas neturi, bet jai patinka daugiau laiko leisti su draugais ir artimaisiais. Ji sako, kad kai darbo diena buvo sutrumpinta, praėjo didelė dalis streso.

Jos viršininkas ir kompanijos „Background AB“ bendraturtis Jimmy Nilssonas tokiai iniciatyvai ryžosi rugsėjį, siekdamas sukurti produktyvesnę aplinką. „Sunku susikoncentruoti aštuonioms darbo valandoms, – mano jis. – Tačiau šešioms galima geriau susikaupti ir daug ką nuveikti greičiau.“

Kompanijos darbuotojai savo vietose būna nuo pusės devynių ryto iki pusės dvylikos, tada išeina vienos valandos pietų pertraukos, o grįžę dirba dar tris valandas. Būdami biure, jie negali leisti laiko socialiniuose tinkluose, o asmeniniai telefoniniai pokalbiai atidedami darbo dienos pabaigai. Atlyginimas, perėjus prie trumpesnės darbo dienos, nepasikeitė.

„Šią schemą bandysime devynis mėnesius. Pirmiausia, žiūrėsime, kiek ji ekonomiška, po to – ar tinka mūsų klientams ir darbuotojams“, – sako J. Nilssonas.

Neaiškūs rezultatai

Šešių valandų darbo dienos idėja Švedijai nėra nauja, tačiau 2015 metais ji tarsi įgavo antrą kvėpavimą. Vakarinėje šalies dalyje esančios kompanijos „Toyota“ paslaugų centro mechanikų pamainos buvo sutrumpintos prieš 10 metų. Po to bendrovė skelbė apie padidėjusį pelną. Tokios darbo schemos ji laikosi iki šiol.

Pastaruoju metu dar keletas kompanijų palaikė „Background AB“ iniciatyvą. Naują būdą bando ir kelių ligonių kai kurie skyriai. Vienas žinomiausių pavyzdžių – senelių globos namai vakarinėje Švedijoje, ten 80 slaugytojų pradėjo dirbti šešias valandas per dieną. Tuo metu kituose senelių globos namuose dirbama po aštuonias valandas per dieną.

„Dar per anksti daryti išvadas, bet slaugytojos, dirbančios trumpesnę darbo dieną, teigia patiriančios mažiau streso“, – kalba konsultantas Bengtas Lorenssonas, Geteborgo miesto tarybos pakviestas rengti eksperimentą. Pasak jo, pagal kai kuriuos požymius pagerėjo pacientų slauga, darbuotojai savo globotiniams organizuoja daugiau renginių: šokių pamokas, skaitymo grupes, žygius į gamtą. B. Lorenssono teigimu, darbo kokybė pagerėjo.

Šalies ir tarptautiniai ekspertai atidžiai seka Švedijoje vykdomą trumpesnės darbo dienos eksperimentą. B. Lorenssonas stebisi tokiu dėmesiu. Jis pabrėžia, kad Švedioje dar negreit ateis laikas, kai šešių valandų darbo diena taps įprasta.

Lankstus grafikas

40 metų karjeros ekspertė Pia Webb bando rasti laiko dviem dalykinėms kelionėms į Stokholmą. „Nepažįstu nieko, kas dirbtų šešias valandas per dieną“, – sako ji.

Daugelis P. Webb klientų – kompanijų vadovai, manantys, kad visų svarbiausia yra darbas. „Tik gerokai vėliau jie suvokia, kad per mažai laiko praleisdavo su vaikais“, – teigia ji.

Todėl karjeros ekspertė nesistebi, kad trumpesnės darbo dienos eksperimentas Švedijoje sulaukė didelio dėmėsio. Žmonės nori daugiau laiko skirti šeimoms. „Švedų verslas mato ryšį tarp sveikatos ir produktyvumo, – tvirtina P. Webb. – Didelės kompanijos darbuotojams dalija abonementus į sporto klubus, dažnai taiko lankstų grafiką, kad žmonės galėtų vaikus nuvežti į mokyklas ir pasiimti.“ Anksčiau ji buvo IT vadybininkė ir atsimena ilgas, sekinančias darbo dienas. Neseniai P. Webb parašė knygą „Švedijos kelias: kaip pagerinti gyvenimo kokybę“.

Abipusė pagarba

Tik vienas procentas švedų dirba daugiau kaip 50 valandų per savaitę. Tai vienas žemiausių rodiklių tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklausančių valstybių, kurių vidurkis yra 13 procentų. Pagal įstatymą švedai turi teisę gauti 25 dienų atostogas, nors daugelis stambių bendrovių paprastai darbuotojams suteikia ilgesnes atostogas. Dauguma įstaigų penktadieniais duris užveria 17 valandą.

„Darbo sąlygos labai skiriasi nuo Jungtinės Karalystės, ten klientai norėtų palaikyti su manim ryšį ir vakarais bei savaitgaliais“, – sako 39 metų Ameekas Grewalas, iš Londono persikėlęs į Stokholmą. Jis dirba vietiniame „Citybank“ skyriuje.

„Čia yra abipusė pagarba. Skambinu ir rašau elektroninius laiškus klientui darbo valandomis. Ir žinau, kad per atostogas niekas manęs netrukdys“, – teigia A. Grewalas.

P. Webb svarstė, ką darys žmonės, kuriems darbo diena sutrumpinama. „Jau žinau, kad mano klientai, baigiantys darbą 16 ar 17 valandą, eina sportuoti, kur nors veža vaikus, namie pradeda gaminti valgyti, – sako ji. – Jie turi vasarnamius, valtis, o tai teoriškai turėtų padėti atsipalaiduoti. Tačiau mes nelabai mokame nieko neveikti.“

Parengė Rasa PAKALKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"