TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedijos įstatymuose nebeliks žodžio "rasė"

2014 08 14 6:00
Švedijos visuomenė jautriai reaguoja į rasizmą šalyje, todėl palaiko rasiniu požiūriu neutralių teisės aktų idėją. stream.aljazeera.com nuotrauka

Švedijos vyriausybė svarsto panaudoti naują priemonę kovai su rasizmu šalyje. Planuojama pašalinti žodį „rasė" iš visų valstybės įstatymų.

Kai tik buvo paskelbta, kad Švedijoje iš visų Europos Sąjungos (ES) valstybių sudėtingiausia įsidarbinti piliečiams, atvykusiems iš Bendrijai nepriklausančių šalių, Švedijos integracijos ministras Erikas Ullenhagas pareiškė ketinąs pašalinti žodį „rasė“ iš visų šalies įstatymų. Pasak Švedijos žinių portalo „The Local“, ministras nurodė, kad teisės aktuose neturėtų būti įtvirtintos rasės idėjos. E. Ullenhagas grindė savo sprendimą tuo, kad rasė yra socialinis konstruktas, o ne biologinė išraiška.

Ministro teigimu, rasizmas yra įsitikinimas, kad egzistuoja skirtingos rasės, o priklausymas vienai iš jų verčia žmones pasirinkti tam tikrą elgesio modelį. Taip iškeliamas vienų rasių pranašumas prieš kitas. Jis prasitarė, kad rasės sąvoką pašalinti iš valstybės įstatymų norėjo jau seniai. Anot ministro, teisės aktai neturėtų patvirtinti, kad skirtingos rasės, kaip socialinis konstruktas, egzistuoja. Diskriminacijos problemos Švedijoje ypač ryškios musulmonų, afrikiečių ir romų bendruomenėse.

Integracijos ministro patarėja Sophia Metelius sakė, kad šie planai vyriausybėje buvo svarstomi jau kurį laiką. Tačiau ji akcentavo, jog labai svarbu užtikrinti, kad šiame procese nenukentėtų pati teisėkūra. Vyriausybė į diskusijas ketina įtraukti pilietines grupes, svarbius visuomenės ir politikos veikėjus bei nevyriausybines organizacijas. Teigiama, kad dėl šios iniciatyvos pasikeistų bent dvidešimt Švedijos teisės aktų, pavyzdžiui, kai kurie Baudžiamojo kodekso straipsniai bei įstatymas dėl finansinės paramos studentams.

Vokiečių saldainių gamintojo „Haribo“ juodi afrikietiškų kaukių ar veidų formos guminukai papiktino švedus./nydailynews.com nuotrauka

Naujovę kritikuoja

Atrodytų, toks vyriausybės ketinimas turėtų būti vertinamas palankiai, tačiau iš tiesų ši naujovė priimtina ne visiems. Prieš rasizmą kovojančios organizacijos „Afrosvensarnas Riksförbund“ atstovas Kitimbwa Sabuni piktinosi, kad „rasės“ sąvokos pašalinimas iš valstybės įstatymų nepanaikins rasizmo Švedijoje, o tik dar labiau apsunkins kovą su juo.

Daugelis palaiko rasiniu požiūriu neutralių teisės aktų idėją ir mano, kad rasizmas yra tik socialinis konstruktas. Viena sociologijos profesorė išreiškė požiūrį, kad nepakanka būti rasiniu požiūriu neutraliems tik keičiant kalbą, būtina panaikinti ir struktūrinę nelygybę visuomenėje. Pašalinti „rasės“ sąvoką iš valstybės įstatymų yra tiesiog būdas paslėpti institucinį rasizmą.

Dėmesio sutelkimas į rasę, ​​kaip socialinį konstruktą, prieštarauja ankstesnei šalies patirčiai, kai buvo vykdomi rasinės biologijos tyrimai. 1922 metais Švedija įsteigė pirmąjį pasaulyje nacionalinį rasinės biologijos institutą. Jo užduotis buvo rūpintis unikalios švedų rasės išlikimu ir aukštinimu. Skirti tautą nuo tautos buvo mokomi būsimieji gydytojai, medicinos seserys, mokytojai, policininkai, teisėjai.

Ne pirmoji Europoje

Nors Švedija žengia žingsnį į priekį šalindama rasizmo sąvoką ​​iš savo įstatymų, tai nėra pirmoji šalis Europoje, pasirinkusi tokį kelią. Iš nacionalinės teisės aktų žodį „rasė“ pašalino Austrija, Suomija ir Vengrija. Vietoj jo šios valstybės pasirinko „etninės priklausomybės" konceptą. Panašiai pasielgė ir Prancūzija, 2013 metais nusprendusi panaikinti šį žodį savo teisės aktuose. Irene Molina, Švedijos Upsalos universiteto profesorė, prasitarė, kad ilgų diskusijų metu šalies teisės aktų formuluotėse linkstama vartoti etniškumo, o ne rasizmo sąvoką.

Europos, ypač Jungtinės Karalystės, Danijos, Švedijos ir Prancūzijos, politikus žengti tokį žingsnį pastūmėjo per pastaruosius kelis dešimtmečius valstybėse padidėjusi etninių grupių ir rasių įvairovė. Europoje vyrauja nuomonė, kad pašalinus žodį „rasė“ ​​sumažės rasizmo mastas visuomenėje. Švedijos vyriausybė raginama dėmesį sutelkti ne tik į pastangas keisti požiūrį, bet ir į pačios elgsenos kitimą. Vyriausybė skiria pinigų mokykloms, skatindama mokytojus rengti diskusijas apie rasizmą per pamokas. Švedija taip pat remia Europos Tarybos „No Hate Speech“ kampaniją, kuri siekia sumažinti neapykantą, pasireiškiančią kalboje.

JAV vergovė ir nelygybė egzistavo šalies viduje, o dauguma Europos valstybėms priklausiusių Afrikos kolonijų buvo toli. Taigi europiečiai su kitos rasės atstovais savo žemyne ėmė dažniau susidurti palyginti neseniai. Švedijoje ilgai vyravo idėja, kad šalis skiriasi nuo visos Europos. Tai turėjo įtakos ir visuomenės požiūriui į kitų tautų bei rasių atstovus. 90 proc. Švedijos gyventojų sudaro baltieji, rasizmas egzistuoja jos politikoje, darbo rinkoje, kasdieniame gyvenime. 2012 metais atliktas tyrimas parodė, kad įvykdytų nusikaltimų iš neapykantos žydams, afrikiečiams ir romams skaičius šalyje išaugo. Tiesa, homofobiškų nusikaltimų sumažėjo.

Švedija jautriai reaguoja į produktų logotipus, pavadinimus ir net tradicijas. Pavyzdžiui, 2012 metais kas dešimta švedų biblioteka atsisakė komiksų knygos „Tintino nuotykiai Konge", nes knygoje buvo rasta užuominų į rasizmą. Negatyvios švedų visuomenės reakcijos sulaukė ir Vokietijos saldainių gamintojo „Haribo“ pagaminti afrikietiškų kaukių ar veidų formos guminukai.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"