TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedijos šaltkalvis prieš premjerą

2014 09 12 6:00
Stefanas Lofvenas (viršuje), šaltkalvių profsąjungos lyderis, meta rimtą iššūkį dabartiniam ministrui pirmininkui Fredrikui Reinfeldtui. skaraborgslanstidning.se nuotrauka

Sekmadienį Švedijoje vyks visuotiniai parlamento, vadinamo Riksdagu, rinkimai. Didžiųjų šalies partijų reitingai ir gyventojų nuotaikos prieš balsavimą rodo, kad šiemet, prabuvę aštuonerius metus opozicijoje, socialdemokratai turi daug šansų atsikovoti daugumą iš valdančiosios centro dešinės koalicijos.

Remiantis pastarųjų apklausų rezultatais, švedai labiau linkę palaikyti socialdemokratus nei premjero Fredriko Reinfeldto Nuosaikiųjų partiją, kuri su dar trimis centro dešinės politinėmis jėgomis turi daugumą Riksdage. Už didžiausią valdančiosios koalicijos partiją, naujausiais duomenimis, balsuotų 38,5 proc., o už opozicijoje esančius kairiuosius - 47,1 proc. apklaustųjų.

Neleidžia užmigti ant laurų

F. Reinfeldto vadovaujama koalicija valdė šalį 2008-aisiais prasidėjus pasaulinei finansų krizei. Ją Švedija išgyveno lengviau nei dauguma kitų Vakarų šalių: jos ekonomika pradėjo augti jau 2009 metais.

Tačiau praeities laurų rinkėjams nepakanka. Jie sako nesantys patenkinti prastėjančiais mokinių rezultatais šalies mokyklose, gana aukštu nedarbo lygiu (7,4 proc.) ir sveikatos apsaugos sistema. Socialdemokratai kartu su žaliaisiais ir Kairiųjų partija žada šalyje sumažinti bedarbių skaičių, daugiau investuoti į švietimą ir gyventojų gerovės kūrimą. Pasak jų, tai iš dalies būtų finansuojama keliant mokesčius dideles pajamas gaunantiems asmenims.

AFP/Scanpix nuotrauka

F. Reinfeldto vyriausybė, laimėjusi rinkimus 2006 ir 2010 metais, sumažino pajamų mokestį, norėdama paskatinti žmones dirbti ir leisti daugiau pinigų. Valdantieji taip pat įgyvendino reformas, kurios palengvino įdarbinimo procesą.

Šalyje šiuo metu itin aktualus imigrantų klausimas. Manoma, kad Švedijos demokratų partija, pasisakanti už jų mažinimą šalyje, šiais metais gali gauti 10 proc. rinkėjų balsų - dvigubai daugiau nei per ankstesnį balsavimą. Partijų favoričių lyderiai - tiek F. Reinfeldtas, tiek Stefanas Lofvenas - nedviprasmiškai pareiškė, kad su demokratais nebendradarbiaus. Jie abu nori, kad Švedijos prieglobsčio politika ir toliau išliktų palanki pabėgėliams.

Socialdemokratas S. Lofvenas norėtų dirbti koalicijoje su žaliaisiais. Šių dviejų partijų politinės nuostatos daugelyje sričių sutampa. Tačiau skiriasi jų požiūris į išlaidas gynybai ir atominę energetiką. Žalieji siekia per ketverius metus uždaryti du Švedijos atominius reaktorius iš dešimties, o socialdemokratai pasisako už išlaidų gynybai didinimą ir pabrėžia, kad naujajame parlamente dauguma parlamentarų tam taip pat turėtų pritarti.

Nuosaikusis premjeras

F. Reinfeldtas gimė ir augo Stokholme. Dar paauglystėje jis prisidėjo prie jaunųjų konservatorių, o vėliau Stokholmo universitete įgijo verslo ir ekonomikos išsilavinimą. Premjeras aistringai palaiko Švedijos "Djurgardens IF" futbolo komandą ir yra parašęs mokslinės fantastikos romaną apie politiką. Jeigu F. Reinfeldtui pavyktų trečią kadenciją iš eilės užimti ministro pirmininko postą, šis pasiekimas prilygtų jo kolegės iš Vokietijos Angelos Merkel laimėjimui. Su kanclere Švedijos premjeras gana glaudžiai bendradarbiavo užsienio politikos klausimais tuos aštuonerius metus, kai vadovavo šaliai.

49-erių politikas konservatyvios Nuosaikiųjų partijos lyderiu tapo 2003 metais. Nuo tada jis ėmėsi keisti partijos politiką, stumtelėjo ją labiau į centrą. Šie pokyčiai pateisino lūkesčius. Suformavę koaliciją su trimis mažesnėmis centro dešinės partijomis nuosaikieji laimėjo parlamento rinkimus 2006 metais ir po 12 metų valdymo iš vyriausybės išstūmė socialdemokratus. Tačiau premjero partijos populiarumas pastaraisiais metais vis slopsta. Gegužę vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą nuosaikieji nusileido tiek socialdemokratams, tiek žaliesiems.

F. Reinfeldtas turi tris vaikus. 2012 metais jis išsiskyrė su žmona, taip pat jo partijos nare. Ši pasiliko buvusio vyro pavardę ir Švedijoje yra kone garsenybė socialiniame tinkle "Instagram".

Iš suvirintojų - į politikos aukštumas

57-erių S. Lofvenas varžosi tapti pirmuoju socialdemokratų premjeru nuo 2006 metų. Jis augo globėjų šeimoje nedideliame miestelyje Švedijos šiaurėje. Į politiką S. Lofvenas pateko iš Švedijos šaltkalvių profesinės sąjungos - vienos įtakingiausių šalyje. Išmokęs suvirintojo amato, jis buvo pasamdytas vienos Švedijos karinės įrangos gamintojo. 2006 metais S. Lofvenas tapo šaltkalvių profsąjungos lyderiu, o metais anksčiau - Socialdemokratų partijos vykdomojo komiteto nario pavaduotoju. Laisvalaikiu jis sako mėgstantis stebėti ledo ritulio varžybas ir su žmona vaikščioti į teatrą.

S. Lofvenas nėra dirbęs parlamente, didžiojoje politikoje apskritai neturi jokios patirties, tačiau jo įgūdžiai, įgyti derybose dėl geresnių sąlygų savo profsąjungos nariams, gali praversti, jeigu S. Lofvenui tektų formuoti valdančiąją koaliciją.

Nuo 2012 metų, kai buvo išrinktas socialdemokratų lyderiu, politikui pavyko atgaivinti dvejuose rinkimuose iš eilės pralaimėjusios partijos kovinę dvasią ir reitingus.

Socialdemokratai yra seniausia ir didžiausia Švedijos partija, šalį ji valdė nuo dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio iki 2006-ųjų, kai triuškinamai pralaimėjo F. Reinfeldto partijai. Be to, kad pasisako už darbininkų teises, gerovės valstybę ir progresinius mokesčius, socialdemokratai taip pat kovoja už lyčių lygybę, stengiasi mažinti diskriminaciją ir rasizmą.

Kitos politinės jėgos

Žaliųjų partija į Švedijos parlamentą pirmą kartą pateko 1988-aisiais, o 2010 metais tapo trečia pagal dydį šalies politine jėga. Kaip ir pridera žaliesiems, partija kovoja su klimato pokyčiais ir stengiasi išsaugoti planetą ateities kartomis. Be to, pasisako prieš politinį karjerizmą ir aktyviai skatina savo narius rasti laiko išbandyti ir kitus darbus. Vyriausybėje jie niekada nedirbo, palaiko socialdemokratus.

Liberalų liaudies partija yra ketvirta pagal dydį šalies politinė jėga. Ją stipriausiai palaiko vidurinės klasės rinkėjai. Liberalai stengiasi gerinti švietimo sistemą, sukurti palankesnes imigracijos sąlygas, siekia įstoti į NATO ir plėsti branduolinę šalies programą, taip pat skatina daugiau moterų užsiimti verslu ir daugiau vyrų - rūpintis vaikais. Kaip prisipažįsta pats partijos lyderis, jis lengvai pravirksta, kepa skanius blynus ir mėgsta klausytis Franko Sinatros.

Švedijos demokratų partija, su kuria dirbti nenorėtų nė vienas galimas premjeras, kilo iš kraštutinių dešiniųjų organizacijos, turinčios neonacizmo šaknis. Pastaraisiais metais ji stengėsi sušvelninti savo, kaip rasistinės ir ekstremistinės grupės, įvaizdį, nors pagrindinis jos tikslas vis dar išlieka imigrantų skaičiaus mažinimas šalyje. Patys Švedijos demokratai nelaiko savęs nei kairiaisiais nei dešiniaisiais, pasisako už orią senatvę, stiprią gerovės valstybę ir konservatyvias vertybes.

19 vietų Riksdage turinčių krikščionių demokratų lyderis - uolus katalikas. Švedijos politikoje tai retas atvejis: šalis yra viena ateistiškiausių pasaulyje. Nors ir būdami tokios religinės pakraipos, krikščionys demokratai nesiekia uždrausti abortų ir palaikė homoseksualų santuokų įteisinimą Švedijoje.

"Feminisčių iniciatyvos", šiuo metu neturinčios vietų Riksdage, lyderė pagarsėjo 2010 metais, kai protestuodama prieš atlyginimų, mokamų vyrams ir moterims, skirtumus savo šalyje sudegino 100 tūkst. Švedijos kronų (apie 38 tūkst. litų). Ji kalba tiesmukai: prisipažino kovojusi su alkoholizmu ir slėpusi mokesčius. Feminisčių partija neigia, kad Švedijos, kaip tolerantiškos šalies, kurioje visi naudojasi lygiomis teisėmis, įvaizdis atitinka tikrovę. Jos narės siekia, kad moterims ir vyrams būtų suteiktos tokios pačios teisės, galimybės ir atsakomybė. Jos taip pat kovoja prieš rasinę diskriminaciją ir norėtų, kad Švedija laikytųsi pacifistinės politikos. Pirmoji feministė, laimėjusi mandatą per pastaruosius Europos Parlamento rinkimus, buvo būtent iš šios partijos.

Garsioji Švedijos piratų partija, dar neturėjusi mandato Riksdage, o gegužę praradusi dvi vietas Europos Parlamente, siekia, kad filmais ir muzika internetu būtų galima dalytis laisvai. Pasak jų, tai padėtų sklisti kultūrai, žinioms ir tobulintų visuomenę. Partijos lyderė Anna Troberg taip pat rašo knygas, su savo mergina ir keturiomis katėmis gyvena Stokholme.

Parengė MILDA BARONAITĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"