TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švedų tolerancija blėsta

2015 11 05 6:00
Švedijos valdžia su žeme sulygino romų gyvenvietę. Reuters/Scanpix nuotrauka

Švediją užplūdo didelė banga migrantų iš skurdesnių Europos Sąjungos (ES) valstybių, tokių kaip Rumunija. Šiaurės šalis garsėja tolerancija ir svetingumu, tačiau pažvelgus į griežtą elgesį su romais galima tuo suabejoti.

Šią savaitę Švedijos pareigūnai nugriovė neteisėtą romų gyvenvietę pietiniame Malmės mieste. Šalies policija pranešė, kad sulaikė protestuotoją, kuris užpuolė pareigūną. Dar penki žmonės bandė neleisti pareigūnams iškeldinti romus. Jie buvo taip pat sulaikyti dėl ramybės trikdymo.

Šalies valdžia įsakė maždaug 200 romų atlaisvinti gyvenvietę iki sekmadienio, priešingu atveju policininkai tai padarys jėga. Taboras pramoninių atliekų teritorijoje buvo įkurtas be leidimo. Ten gyveno daugiausia iš Rumunijos ir Bulgarijos atvykę romai. Praėjusį mėnesį Malmės miesto taryba nurodė, kad prasta gyvenvietės sanitarinė būklė kelia pavojų ne tik romų, bet ir apylinkių gyventojų sveikatai.

Taiki demonstracija

Antradienį paryčiais maždaug pusė gyventojų taborą paliko savo noru, tačiau kiti atsisakė išsikelti ir prisidėjo prie švedų aktyvistų surengtos demonstracijos. Vėliau, kai gyvenvietė buvo sulyginta su žeme, romai nužygiavo prie Malmės miesto savivaldybės. Jie sakė ten liksią tol, kol vietos valdžia jiems skirs sklypą, kuriame galės įsikurti. Romai įsitikinę, kad Švedijos valdžia pažeidė jų teises.

AFP/Scanpix nuotrauka

Malmės miesto atstovės teigimu, romams buvo pasiūlyta laikina pastogė. Ji taip pat pridūrė, kad miesto valdžia, be kita ko, suteiks jiems pagalbą dėl repatriacijos į Rumuniją.

Švedijos premjeras Stefanas Lofvenas tikino, kad atsakomybė dėl šių ES migrantų pirmiausia tenka valstybėms, iš kurių jie atvyko. Teigiama, kad šioje Šiaurės šalyje gyvena apie 50 tūkst. romų. Ministrų kabineto vadovo teigimu, šie atvykėliai yra laukiami Švedijoje, tačiau norėdami čia pasilikti ilgesnį laiką jie privalo susirasti darbą, pasirūpinti išsilavinimu ir turėti nuolatinę gyvenamąją vietą.

Kai kurios kitos savivaldybės jau iškeldino romus iš visuomeninės paskirties žemės sklypų. Pavyzdžiui, pernai išardyta netoli Stokholmo buvusi stovykla. 100 romų buvo nemokamai autobusais pargabenti į Rumuniją. Tačiau dalis jų po kelių savaičių planavo vėl sugrįžti į Švediją, nes gimtojoje šalyje jų niekas nelaukia. Ką romai veikia Švedijoje?

Elgetos buvo retenybė

ES migrantai Švedijoje negauna tokių dosnių socialinių garantijų, kokios suteikiamos pabėgėliams. Neturėdami reikiamo išsilavinimo ir nemokėdami kalbos romai negali susirasti darbo, todėl galiausiai išeina į gatves prašyti išmaldos. Elgetauti Švedijoje nedraudžiama. Tiesa, populistinė prieš imigraciją nusistačiusi Švedijos demokratų partija pavasarį įnirtingai mėgino uždrausti šią veiklą.

Policijos duomenimis, šalyje yra apie 4 tūkst. išmaldos prašytojų. Pernai jų buvo iki 2 tūkst., o dabar vien tik Stokholme šių asmenų yra apie 1,5 tūkstančio. Elgetaujančių ES migrantų galima rasti visoje Švedijoje – net šiauriniame Kirunos mieste. Dauguma jų atvykę iš Rumunijos ir Bulgarijos, bet taip pat yra čekų, slovakų ir vengrų.

Turtingoje visuomenėje elgetavimas ilgą laiką buvo retenybė. Išmaldos prašančių asmenų švedai dažniau sutikdavo kitose valstybėse, kurios paprastai yra skurdžios. Taigi visuomenė dabar nežino, kaip reaguoti į pasklidusius varguolius – padėti jiems ar ignoruoti. Per pastaruosius mėnesius padažnėjo išpuolių prieš šios tautybės elgetas. Kai kurie Švedijos aktyvistai skundėsi, kad policininkai skiria per mažai dėmesio šiai problemai.

Oslo taikomųjų socialinių tyrimų institutas šiemet tyrinėjo Švedijoje, Danijoje ir Norvegijoje išmaldos prašančius romus. Mokslininkai nustatė, kad daugelis Stokholme elgetaujančių migrantų neturėjo pagrindinio išsilavinimo ir darbo patirties. Tuo metu Kopenhagoje šie asmenys buvo geriau išsilavinę, bet mažiau integravęsi į romų bendruomenę. Osle tyrinėtojai kokių nors išskirtinių bruožų nepastebėjo. Paaiškėjo, kad Švedijos sostinės gatvėse pinigų prašantys romai prieš atvykdami į Šiaurės šalis jau turėjo elgetavimo patirties kitose Europos valstybėse – dažniausiai Italijoje.

Parengė GINTARĖ GRIGALAVIČIŪTĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"