TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarai balsavo už migracijos iš ES apribojimą

2014 02 10 9:29

Šveicarai sekmadienio referendume itin maža persvara nubalsavo už tai, kad būtų suvaržyta imigracija iš Europos Sąjungos (ES), nors Briuselis buvo perspėjęs, kad persvarstys Bendrijos santykius su šia Alpių valstybe.

Galutiniai rezultatai rodo, kad 50,3 proc. Šveicarijos rinkėjų parėmė dešiniojo sparno populistų stumtą planą „Sustabdyk masinę imigraciją“.

Tokio rezultato pašalinis poveikis galėtų paskandinti virtinę susitarimų, tarp jų – ir ekonomikos fronte.

Šveicarija yra apsupta ES valstybių ir daugiausiai prekiauja su šiuo 28 šalių bloku, bet ir toliau neketina tapti Bendrijos nare.

Šveicarijos vyriausybė kovojo su imigracijos suvaržymo planu.

„Šiandien negalime pasakyti, kokį poveikį šis balsavimas padarys santykiams su ES“, - sakė teisingumo ministrė Simonetta Sommaruga.

Ji pripažino, kad tai yra antausis valdžiai ir daugeliui ekonomikos lobizmo grupių, kurios nepritarė minimam planui.

Europos Komisija sakė, kad iš naujo vertins savo santykius su Šveicarija.

„ES nagrinės šios iniciatyvos poveikį ES ir Šveicarijos santykiams kaip visumai“, - sakoma Komisijos pareiškime.

Pagal Šveicarijos tiesioginės demokratijos sistemą rinkėjams priklauso paskutinis žodis daugybe įvairiausių klausimų ir vyriausybė sakė, kad „nedelsdama“ pradės dirbti siekdama įgyvendinti žmonių valią.

Ji pridūrė, kad artimiausiomis savaitėmis aiškinsis, kaip „perdaryti santykius tarp Šveicarijos ir ES“, bet pabrėžė, kad dabartinės taisyklės liks galioti tol, kol bus parengta nauja versija.

Priemonė įpareigoja vyriausybę per trejus metus iš naujo susiderėti su Briuseliu dėl susitarimo, pagal kurį nuo 2007 metų daugumai ES piliečių suteikiama laisva prieiga prie Šveicarijos darbo rinkos.

Tai buvo vienas iš virtinės susitarimų, pasiektų 1999-aisiais po penkerius metus trukusių derybų, ir buvo laikomas būdu ES ir Šveicarijai turėti prieigą prie viena kitos rinkų be būtinybės pastarajai rinktis visapusišką narystę bloke.

Po balsavimo - pavojus daug kam

Briuselis perspėjo, kad Šveicarija negali išsirinkti, kas jai patinka iš įpareigojamo susitarimų paketo, kuriam buvo pritarta 2000 metų referendume ir kuris buvo palaipsniui įgyvendintas.

Be laisvo darbo jėgos judėjimo tie susitarimai apima įvairias kitas sritis, tarp jų – vienodą prieigą šveicarų ir ES firmoms prie valstybinių užsakymų, sklandžią prekybą žemės ūkio produktais, oro transportą ir kitus sektorius.

Buvo perspėjimų, kad šių susitarimų žlugimas taip pat galėtų paveikti Šveicarijos narystę Europos Šengeno zonoje, kurioje leidžiamas laisvas judėjimas.

Tai taip pat gali pakenkti deryboms, kuriomis siekiama suteikti šveicarų finansiniams žaidėjams didesnę prieigą prie ES rinkų ir atverti Šveicarijos bankininkystės slaptumą, kuris yra svarbi tema ES šalims bandant pažaboti tuos, kas išsisukinėja nuo mokesčių.

Tokie nuogąstavimai nesutrikdė Šveicarų liaudies partijos (SVP), kuri inicijavo referendumą.

Ši partija, kuri laikosi karingos pozicijos Šveicarijos suvereniteto klausimu, teigia, kad šalį užplūdo migrantai.

„Tai mūsų imigracijos politikos lūžis“, - sakė SVP lyderis Toni Brunneris.

Pasak SVP, kai per metus atvyksta 80 tūkst. ES piliečių – dešimteriopai daugiau nei buvo prognozuojama prieš taisyklių liberalizavimą – šaliai, kurioje gyvena 8 mln. gyventojų, reikia naudoti stabdžius.

Partija tvirtina, kad migrantai iš ES pakerta šveicarų darbuotojų atlyginimus ir kad pernelyg didelis gyventojų skaičius pakėlė nuomos kainas, sukėlė įtampą sveikatos priežiūros ir švietimo sistemose, pernelyg apkrovė kelius ir geležinkelius.

Imigracija ir nacionalinis identitetas yra tradicinės politinės temos šalyje su ilga darbuotojų iš užsienio kvietimosi istorija ir vienomis griežčiausių Europoje taisyklėmis dėl pilietybės įsigijimo.

Tačiau pastaraisiais metais užsieniečių dalis padidėjo nuo maždaug penktadalio populiacijos iki maždaug ketvirtadalio.

Šveicarijoje gyvena maždaug milijonas ES piliečių, o ES gyvena maždaug 430 tūkst. Šveicarijos piliečių.

Pastaruoju metu daugiausiai imigrantų atvykdavo iš kaimyninių Vokietijos, Italijos Prancūzijos, taip pat – iš Portugalijos.

Pagal naująją priemonę valdžia galės nustatyti užsieniečių leidimų dirbti kvotas kiekvienam sektoriui. Kritikai sako, jog tai ironiška, turinti omenyje SVP nepritarimą biurokratijai.

Jie taip pat sako, kad ES piliečių samdymo suvaržymas trukdys turtingos, praktiškai visišką užimtumą užtikrinančios, bet senstančią populiaciją turinčios Šveicarijos ekonomikai ir, taip pat, pakenks prekybai su nepatenkinta ES.

„Tai blogas rezultatas. Šveicarijai reikia gerų santykių su ES“, - sakė Paulis Rechsteineris, socialistų parlamentaras ir profesinės sąjungos pareigūnas.

Šalies darbdavių federacija perspėjo, kad „prasidėjo netikrumo periodas Šveicarijos ekonomikai“ ir kad tai „nėra geras dalykas“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"