TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarai balsuoja dėl didžiausios minimalios algos

2014 05 17 6:00
Baimindamiesi kainų augimo, turtingesni šalies gyventojai tvarkos keisti nenori. AFP/Scanpix nuotrauka

Šį sekmadienį Šveicarijos gyventojai spręs, ar šalyje turėtų būti nustatyta minimali alga. Jei šveicarai referendume balsuos už šią iniciatyvą, vyriausybė privalės įteisinti visame pasaulyje didžiausią minimalų atlyginimą.

Minimali alga, kurią privalėtų mokėti Šveicarijos darbdaviai, siektų 4 tūkst. frankų (11 250 litų) per mėnesį.

Profsąjungų atstovų teigimu, Šveicarijoje neįmanoma pragyventi už mažesnę sumą. Ypač sunkiai žmonės verčiasi didžiuosiuose šalies miestuose – Ženevoje, Ciuriche. Kainos čia yra vienos didžiausių Europoje.

Mažiausius atlyginimus gaunantys darbuotojai piktinasi, kad Šveicarija, kitaip nei dauguma Europos šalių, iki šiol neturi įstatymo nustatytos minimalios algos. Tai, kad Šveicarija yra apskritai viena turtingiausių šalių Europoje, jiems nė motais.

„Kosminės” kainos

Vargingai gyvenančių šveicarų teigimu, daugiausia rūpesčių jiems kelia milžiniškos nuomos ir komunalinių paslaugų kainos, taip pat išlaidos sveikatos draudimui ir maistui. Kalbėdamiesi su žurnalistais darbininkai teigė, kad turi dirbti 60 ar net 70 valandų per savaitę, kad uždirbtų pakankamai pinigų svarbiausiems poreikiams patenkinti.

Neseniai mokslininkų atlikti tyrimai atskleidė, kad dauguma socialines pašalpas gaunančių šveicarų yra visai ne bedarbiai. Dažniausiai tai dirbantys, tačiau itin mažas pajamas gaunantys žmonės.

Referendumo iniciatoriai piktinasi esama situacija. Jų teigimu, mokėdama pašalpas dirbantiems asmenims, vyriausybė nepelnytai finansuoja įmones, kurios savo darbuotojams nenori mokėti deramos algos.

Tvarkos keisti nenori

Referendumo iniciatyvai priešinasi tiek verslo įmonės, tiek šalies valdantysis elitas. Jų nuomone, itin aukštas gyvenimo lygis Šveicarijoje byloja apie puikiai veikiančią socialinę santvarką, ir jos keisti jokiu būdu nederėtų.

Verslo atstovai teigia, kad minimalios algos įvedimas šalyje sukurtų tik daugiau problemų. Jų teigimu, smarkiai išaugtų nedarbas – įmonės nenorėtų samdyti darbuotojų už gerokai didesnius atlyginimus. Negana to, ir taip didelės maisto ir kitos produkcijos bei paslaugų kainos dar labiau išaugtų. Verslininkai baiminasi, kad dėl padidėjusių kainų jų produkciją nesunkiai nukonkuruotų iš užsienio šalių įvežamos prekės.

Šiuos argumentus palaiko didžioji dalis šveicarų. Vėliausios apklausos rodo, kad du trečdaliai Šveicarijos piliečių pasisako prieš minimalios algos įvedimą.

Nepatenkintų daugėja

Nors šį kartą šalies gyventojai, atrodo, palaiko verslininkų pusę, stambiųjų įmonių atstovai yra ne juokais sunerimę. Kasmet vis daugiau žmonių viešai piktinasi didžiųjų verslo įmonių vadovų savivale.

Nepasitenkinimas ypač išaugo prieš porą metų, kai šalyje prasidėjo ekonomikos nuosmukis. Stambiųjų įmonių vadovai ir bankininkai nė kiek nesumažino sau atlyginimų net tada, kai jų darbovietės patyrė milžiniškus nuostolius. Visą krizės naštą jie perkėlė ant mažiausiai uždirbančių darbuotojų pečių.

Pernai surengto referendumo metu šveicarai nubalsavo už priemokų įmonių vadovams ribojimą. Kitas referendumo siūlymas buvo drausti įmonių vadovams uždirbti daugiau nei 12 kartų didesnę algą nei mažiausias pajamas bendrovėje gaunančio darbuotojo. Tačiau nedidelė balsų persvara padėjo turtuoliams išnešti sveiką kailį ir išsaugoti senąją tvarką.

Net jei šis referendumas baigsis piliečių paskelbtu verdiktu „prieš”, diskusijos dėl didelės socialinės nelygybės Šveicarijoje tikrai nenurims. Profsąjungų atstovai žada surengti naują referendumą, kuriame siūlys nustatyti minimalias pajamas visiems - dirbantiems ir nedirbantiems - Šveicarijos piliečiams. Dažnais referendumais garsėjančioje šalyje turtuoliams bus sunku apsiginti nuo kasmet vis labiau esama nelygybe nepatenkintų šveicarų.

Vidutinės kainos Šveicarijos miestuose:

- Vieno kambario buto nuoma mieste - apie 1600 frankų;

- Komunaliniai mokesčiai - nuo 100 iki 200 frankų;

- Sveikatos draudimas - nuo 300 iki 400 frankų;

- Viešasis transportas - nuo 50 iki 70 frankų;

- Pietūs restorane dviem - nuo 100 iki 150 frankų;

Maisto produktai:

- 1 kilogramas vištienos krūtinėlės - 25 frankai;

- 10 kiaušinių - 5 frankai;

- Kepalas duonos - 2,6 franko;

- 1 kilogramas obuolių - 3,9 franko.

(100 frankų atitinka 281 litą)

BBC, helloswitzerland.ch, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"