TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarai balsuos, ar užsieniečiai kenkia aplinkai

2014 11 27 15:45
AFP/Scanpix nuotrauka

Šį sekmadienį Šveicarijoje vyks keli referendumai, kontroversiškiausias iš jų - dėl imigracijos ribojimo norint apsaugoti šalies gamtinius resursus.

Kasmetinį gyventojų prieaugį siūloma riboti iki 0,2 procentų gyventojų. Tai reiškia, kad imigracija būtų mažinama trečdaliu. Taip pat ketinama mažinti besivystančių šalių gimstamumą. Priėmus iniciatyvą gresia ekonomikos augimo lėtėjimas, darbo vietų mažinimas bei tarptautinė politinė izoliacija.

Aštuonis milijonus gyventojų turinti Šveicarija metų pradžioje Europos Sąjungą (ES) papiktinusiame referendume balsavo už imigracijos iš ES suvaržymą. Naujoji iniciatyva siekia dar daugiau. ECOPOP („Ekologija ir populiacija”) referendumo iniciatoriai teigia, jog norint išsaugoti gamtą bei aukštą gyvenimo kokybę, būtina riboti gyventojų skaičiaus augimą, tiksliau - į šalį atvykstančių užsieniečių skaičių. Kasmetinį gyventojų prieaugį siūloma suvaržyti iki 0,2 procentų, kas atitinka 16.000 žmonių per metus. Tai reikštų, kad metinė imigracija turėtų būti sumažinta nuo 140 000 iki 88 000. Šis skaičius apimtų grįžtančius iš užsienio šveicarus, jų sutuoktinius, kvalifikuotus darbuotojus bei pabėgėlius.

Perpildyti traukiniai, spūstys keliuose, kylančios nuomos kainos, naujos statybvietės mažina gyvenimo kokybę, sekina gamtinius resursus bei daro žalą Šveicarijai. Imigracija niokoja gamtos idilę bei vaizdingus kraštovaizdžius, teigia referendumo organizatoriai. Tokie ribojimai prieštarauja tarptautiniams susitarimams, todėl po ketverių metų susitarimai turi būti persvarstyti arba nutraukti. Dar daugiau, gyventojų skaičiaus augimas yra globali problema ir negali būti išspręsta tik nacionaliniame kontekste. Todėl iniciatoriai pasiryžę besivystančioms šalims padėti riboti gimstamumą ir taip palengvinti naštą gamtai. Numatyta, kad vyriausybė dešimt procentų nuo vystymosi pagalbos skirtų besivystančių šalių lytiniam švietimui bei kontraceptinių priemonių platinimui. Konkrečiai, kasmet tokioms priemonėms būtų išleidžiama 200 milijonų frankų arba apie pusę milijardo litų.

Iniciatyva sulaukė kritikos

Nebenorintys toliau pyktis su ES ir susirūpinę šalies reputacija Šveicarijos politikai kviečia atmesti pasiūlymus. Bene aktyviausiai tam priešinasi verslo atstovai. Nepaisant finansų ir ekonomikos krizės, Šveicarijos ekonomika augimu pralenkė Didžiąją Britaniją ir Vokietiją. Pagal ekonomistų apskaičiavimus, beveik pusę bendrojo vidaus produkto augimo lėmė užsienio darbuotojų indėlis. Tačiau sėkmės modelį gali pakirsti imigracijos ribojimas, kuris gali turėti drastiškų padarinių ekonomikai. Šalyje įsikūrusių globalių kompanijų kaip Roche, Nestle, Novartis poreikio įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus vidiniais resursais užpildyti neįmanoma. Finansų sektorius priklausomas nuo finansinių rinkų atvirumo bei lankstumo įdarbinant užsieniečius. Didelį pelną nešančiame turizmo sektoriuje net 44% dirbančiųjų yra užsieniečiai. Be to, uždaros ir netolerantiškos šalies įvaizdis gali atstumti šalį aplankyti ketinančius turistus. Priėmus iniciatyvą gyvenimo kokybė ženkliai pablogėtų sergantiems, nes 36 proc. gydymo ir slaugos personalo šiuo metu sudaro užsieniečiai.

Finansų departamento statistika rodo, kad Šveicarijos miestai pelnosi iš imigracijos - ne tik iš pelno mokesčio, bet ir lėšų, kurios atvyksta kartu su imigrantais. Apskaičiuota, kad tik atvykę į šalį užsieniečiai moka tiek pat mokesčių kaip ir šveicarai. Tačiau imigracijos ribojimas reikštų ne tik ekonominį nuostolį. Tokie miestai kaip Ženeva kur 40% gyventojų sudaro svetimšaliai kruopščiai puoselėja tarptautiškumo įvaizdį. Šalies diplomatinį prestižą kuria Jungtinių Tautų biuras, 23 tarptautinių organizacijų būstinės. Globalios reikšmės mokslinių centrų kaip CERN ar Lozanos laboratorijose atliekami tyrimai bei atradimai remiasi šviesiausiais pasaulio protais. Priėmus iniciatyvą, Šveicarija iš klestinčios Alpių valstybės gali tapti ekonomine ir intelektualine dykviete.

Aštriai kritikuojama taip pat ir antroji referendumo iniciatyvos dalis prasilenkianti su etika. Iš kitų šalių reikalaujama mažinti gimstamumą, kai tuo tarpu Šveicarijoje vaikų gimimas visokeriopai skatinamas ir remiamas valstybės. Sunku įsivaizduoti kaip jaustųsi šveicarai, jeigu kokia nors tolima šalis nustatytų kiek vaikų turi turėti statistinė šveicarų šeima. Be to, didelį vaikų skaičių pirmiausiai lemia ekonominiai motyvai, o ne lytinis neišprusimas. Kur kas geriau investuoti į besivystančių šalių švietimą, nes labiau išsilavinusios visuomenės pačios susireguliuoja gimstamumą bei tausoja gamtinius resursus.

Politikai pradeda abejoti referendumų nauda

Apklausos rodo, kad po masyvios verslo atstovų kritikos ir perspėjimų dėl “ekonominės savižudybės“ populiari iniciatyva gali būti atmesta. Tačiau priežasčių nerimui kelia ir kitas planuojamas referendumas dėl tarptautinės ir nacionalinės teisės santykio.

Dešiniųjų partijos lyderis ir Šveicarijos gynybos ministras Ueli Maurer teigia, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių teisių apsaugos konvencija nėra suderinama su Šveicarijos suverenitetu. Galima tik stebėtis, kad europietiška valstybė Vyriausybės posėdyje aptaria pažangiausios tarptautinio lygmens žmogaus teisių apsaugos sistemos nutraukimą. Nuo valstybės savivalės ginanti konvencija taikoma ne tik visiems šalies gyventojams, bet ir piliečiams užsienyje. Konvencija svarbi ir tuo, kad jos pagrindu buvo įsteigtas Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre. Lyg šiol konvenciją buvo laikinai nutraukusi tik Graikija karinės diktatūros metu 1969 – 1974.

Buvusi Šveicarijos kanclerė Annemarie Huber-Hotz konstatuoja, kad visos šalies partijos referendumais piktnaudžiauja partijų matomumui didinti. Tačiau demokratinis instrumentas nėra skirtas partijų rinkimų kampanijoms ar jų profiliavimui, o veikiau duoti teisę mažumoms išreikšti savo susirūpinimą ar į politines diskusijas įtraukti naujas temas. Buvusi kanclerė prisijungia prie tų, kurie siekia reformuoti referendumų iniciatyvos teisę ir parlamente atstovaujamoms partijoms uždrausti ja naudotis.

Jau kurį laiką nesutarimų kyla ne tik dėl referendumų projektų gausos, bet ir dėl to, kad referendumų įgyvendinimas sukelia problemų. Vis daugiau iniciatyvų prieštarauja pagrindiniams teisinės valstybės principams, todėl svarstoma peržiūrėti šiuo metu taikomus kriterijus skelbti referendumą negaliojančiu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"