TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarai ir užsienyje savi

2010 07 13 0:00
Šveicarai nepamiršta ir užsienyje gyvenančių tautiečių - juk tai kraujo broliai.
AFP/Scanpix nuotrauka

Lietuvos Seimas kol kas nevaisingai plūkiasi su Pilietybės įstatymo pataisomis, mėgindamas sušvelninti žalą, kurią tautai padarė liūdnai pagarsėjusio Egidijaus Kūrio vadovaujamo Konstitucinio Teismo skandalingas sprendimas, uždraudęs lietuviams dvigubą pilietybę. Kitos Europos valstybės kur kas labiau brangina savo piliečius, todėl Lietuva galėtų pasimokyti, pavyzdžiui, iš Šveicarijos.

Maždaug 650 tūkst. Šveicarijos piliečių gyvena užsienyje. Šveicarijos emigrantų yra tiek, kiek trečiame pagal dydį Šveicarijos kantone gyventojų.

Užsienyje gyvenančių šveicarų - laikomų "Penktąja Šveicarija" (nes pati valstybė yra suskirstyta į keturias kalbines teritorijas) - teisės ir pareigos nustatytos Konstitucijoje. Tie, kurie gyvena už šalies ribų, gali naudotis savo politinėmis teisėmis su tam tikromis sąlygomis ir apribojimais. Norintys dalyvauti federaliniuose balsavimuose ar rinkimuose Šveicarijos emigrantai turi užsiregistruoti vietiniame konsulate. Be to, kas ketverius metus užsienyje gyvenantys rinkėjai turi atnaujinti savo duomenis rinkėjų sąrašuose, nurodydami kilmės vietą arba savivaldybę, kurioje jie pastarąjį kartą gyveno. Balsuoti kantoniniuose balsavimuose galima tik 11 iš visų kantonų, kuriuose šią galimybę suteikia atitinkami teisės aktai.

Balsavimo paštu įvedimas supaprastino balsavimo užsienyje sistemą. Iki 1992 metų emigrantai galėjo balsuoti tik Šveicarijos konsulate arba per atostogas sugrįžę į tėvynę. Tačiau tik penktadalis iš 500 tūkst. užsienyje gyvenančių ir turinčių balsavimo teisę šveicarų realiai naudojasi šia demokratine teise.

Iš namų į namus

Kartais karštose diskusijose dėl imigracijos į Šveicariją lengvai pamirštama, kad Šveicarija buvo ir vis dar yra emigrantų valstybė. XVIII ir XIX amžiais maždaug 200 tūkst. šveicarų išvyko iš tėvynės. Šiais laikais kasmet daugiau nei 25 tūkst. jos piliečių informuoja atitinkamas institucijas, kad palieka Šveicariją.

Daugiau kaip 60 proc. išvažiavusiųjų įsikuria kitose Europos valstybėse, 25 proc. apsigyvena Šiaurės ir Pietų Amerikoje, kiti išsibarsto po visą pasaulį. Šveicarijos piliečių galima sutikti net tolimose pietų jūrų salose.

Didžiausia Šveicarijos emigrantų bendruomenė (beveik 180 tūkst. žmonių) yra susitelkusi gretimoje Prancūzijoje, po jos eina Vokietija, kur gyvena 76 tūkst. Šveicarijos piliečių. Panašus skaičius jų įsikūrė ir Jungtinėse Valstijose. Beveik trys ketvirtadaliai užsienyje gyvenančių šveicarų yra tapę ir tų valstybių, į kurias jie persikėlė, piliečiais.

Suteikiant balso teisę

1999 metais padarius pataisų Šveicarijos Konstitucijoje, buvo patvirtinta, kad valstybė skatins "užsienyje gyvenančių šveicarų tarpusavio santykius ir santykius su pačia Šveicarija". Todėl Šveicarijos užsienyje gyvenančių piliečių reikalų tarnyba, esanti prie Užsienio reikalų ministerijos, tapo oficialiu jungiamuoju ryšiu tarp valstybės ir emigravusių jos piliečių. Tarnyba teikia ne tik konsultacijas, bet ir praktinę pagalbą kritiniais arba kriziniais atvejais.

Užsienio reikalų ministerija taip pat palaiko glaudžius darbo ryšius su Užsienio šveicarų organizacija (angl. the Organisation for the Swiss Abroad, arba trumpiau - OSA), įkurta dar 1916 metais. OSA, palaikoma 750 Šveicarijos institucijų, išsibarsčiusių po visą pasaulį, ir atstovauja užsienyje gyvenančių šveicarų interesams.

Kitos su OSA susijusios įstaigos sprendžia ypatingas emigrantų problemas. Pavyzdžiui, yra fondų, suteikiančių galimybę jaunam šveicarui praleisti atostogas tėvynėje, kad ją pažintų. Kitos organizacijos rūpinasi jaunųjų šveicarų ugdymu užsienyje.

Užsienio šveicarų kongresas veikia kaip "Penktosios Šveicarijos" balsas. Kongresas, kurį sudaro 160 narių, susirenka du kartus per metus Šveicarijoje. Atstovus į jį išrenka Šveicarijos asociacijos užsienyje, bet jame yra ir narių, gyvenančių pačioje Šveicarijoje. Tai žmonės, kurie susiję su savo tautiečiais užsienyje. Kai kurie jų - grįžę emigrantai, kiti atstovauja organizacijoms, besirūpinančioms užsienyje gyvenančiais tautiečiais.

27-asis kantonas?

Politinį pasiūlymą paskelbti emigrantus 27-uoju kantonu galima laikyti kvantiniu šuoliu santykiuose tarp konfederacijos ir jos piliečių užsienyje. Tokį pasiūlymą parlamentui pateikė socialdemokratai, raginantys papildomai įsteigti atitinkamai dvi ir šešias vietas Atstovų Rūmuose bei Senate - jas užimtų užsienyje gyvenančių šveicarų paskirti žmonės. Taip "Penktoji Šveicarija" faktiškai gautų kantono statusą. Toks principas jau taikomas kitose valstybėse, pavyzdžiui, Italijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje, tačiau Šveicarijos parlamentas 2009 metais tokį pasiūlymą atmetė.

Parengė Kristupas VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"