TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarai nepaleidžia šauktinių

2013 09 23 6:00
Naujokų šaukimo centre tikrinamas Šveicarijos vyrų fizinis pasirengimas. Reuters/Scanpix nuotrauka

Šveicarija - tai šokoladas, sūris ir laikrodžiai, bet taip pat ir šauktinių kariuomenė. Referendumui buvo pateiktas klausimas, ar jos atsisakyti.

Daugelis Europos valstybių šauktinių kariuomenės atsisakė per du pastaruosius dešimtmečius, o pokyčių šalininkai Šveicarijoje teigė, jog ši šalis irgi turėtų pasekti jų pavyzdžiu. Tačiau apklausos rodė, kad per referendumą dėl šauktinių, kurį organizavo pacifistai ir palaikė kairiosios partijos, bet peikė dešinieji, parlamentas bei vyriausybė, siūlymas pakeisti dabartinę tvarką nesulaukė palaikymo. 73 proc. balsuotojų pasisakė prieš pokyčius, tik 27 proc. rinkėjų buvo už juos. Debatai atskleidė didelį susipriešinimą tarp tų, kurie masinę armiją laiko atgyvena, ir tų, kuriems ji yra nacionalinės tapatybės dalis.

18–32 metų Šveicarijos vyrai privalomąją karinę tarnybą pradeda nuo 7 savaičių pradinių mokymų, vėliau dalyvauja po 19 dienų trankančiuose šešiuose mokymuose įgūdžiams atnaujinti. Tiems, kurie nenori tarnauti kariuomenėje dėl savo įsitikinimų, nuo 1992 metų sudaryta galimybė atlikti alternatyvią tarnybą. Šauktiniams leidžiama laikyti ginklus namie. Ginkluotas neutralumas du šimtmečius saugojo Šveicariją nuo sukrėtimų - šalis nebuvo užpulta nuo XIX amžiaus pradžios, nors per abu pasaulinius karus skelbė masinę mobilizaciją.

Šveicariją supa draugiškos valstybės, tačiau šauktinių kariuomenės šalininkai teigia, jog labai svarbu išsaugoti esamą padėtį pasaulyje, kuriame bręsta naujos grėsmės. Armija - tai ne vien karinės pajėgos. Ji yra kaip cementas, vienijantis federalinę valstybę, kurioje vartojamos net trys kalbos: vokiečių, prancūzų ir italų. Be to, karinė tarnyba seniai laikoma alyva, tepančia ekonomikos mechanizmą, – armijoje užmegzti kontaktai ir įgyti įgūdžiai labai vertinami verslininkų. Šveicarijos bendrovės privalo išleisti savo darbuotojus į karinę tarnybą. Valstybė moka šauktiniams 80 proc. iki tarnybos gauto atlyginimo, o daugelis įmonių kompensuoja likusius 20 procentų.

Kita vertus, kadaise buvusi milžiniška Šveicarijos armija dėl biudžeto ir strateginių priežasčių nuo 1961 metų gerokai sumažinta - nuo 800 tūkst. iki 200 tūkst. karių. Pagal kitą reformą iki 2016-ųjų ji turėtų sumažėti dar 100 tūkst. karių. Kritikams tai atrodo nepagrįstai daug. Kaip pavyzdys dažnai pateikiama kaimynė Vokietija, turinti dešimt kartų daugiau gyventojų ir tik beveik 183 tūkst. aktyviosios tarnybos karių.

Privalomoji tarnyba, kuri nuo XIX amžiaus buvo taikoma daugelyje Europos šalių, prieš kelis dešimtmečius pradėta keisti profesionalų pajėgomis. Vakarų Europoje tik Norvegija, Suomija, Danija, Estija, Austrija, Graikija ir Kipras išsaugojo šauktinių sistemą. Prie profesionalų kariuomenės pirmosios perėjo Didžioji Britanija ir Liuksemburgas, vėliau šauktinių viena po kitos atsisakė Belgija, Prancūzija, Ispanija, Portugalija, Italija, Lenkija, Vokietija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"