TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarai nepritarė bazinių pajamų įvedimui

2016 06 06 11:53
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šveicarai sekmadienį aiškiai atmetė radikalų pasiūlymą įvesti bazines pajamas visiems šalies gyventojams.

Galutiniai referendumo rezultatai rodo, kad 76,9 proc. rinkėjų nepritarė iniciatyvai įvesti besąlygiškas bazines pajamas (BBP) kiekvienam Šveicarijos piliečiui, taip pat užsieniečiams, teisėtai išgyvenusiems šalyje bent penkerius metus.

Šio pasiūlymo šalininkai argumentavo, kad toks žingsnis padėtų sumažinti skurdą ir nelygybę pasaulyje, kur gerų darbų, už kuriuos būtų stabiliai apmokama, tampa vis sunkiau rasti.

Bazinių pajamų šalininkai siūlė kas mėnesį mokėti kiekvienam suaugusiajam po 2,5 tūkst. Šveicarijos frankų (2,3 tūkst. eurų), o kiekvienam vaikui – po 625 frankus (566 eurus).

Visgi tokia suma vos padengtų pagrindines išlaidas šalyje, kurioje pragyvenimas – vienas brangiausių pasaulyje, o pajamų mediana yra daugiau negu 6 000 frankų per mėnesį.

BBP idėja, įžiebusi debatus Šveicarijoje ir užsienyje, buvo palankiai įvertinta keliose apskrityse Juros ir Vodo kantonuose. Jai taip pat pritarė keli Ženevos ir Ciuricho rajonai.

Tačiau vertinant bendrai, rinkėjai, kurių aktyvumas buvo 46 proc., ištarė tvirtą „ne“, palaikydami vyriausybės ir beveik visų partijų rekomendacijas.

Sumanymas dalyti pinigus tiek dirbantiems, tiek nedirbantiems žmonėms buvo prieštaringai vertinamas Šveicarijoje, kurioje asmeniniai gebėjimai ir darbo etika yra labai vertinami.

„Marksistinė svajonė“

Lozanos universiteto politologas Andreas Ladneris sakė transliuotojui RTS, kad šveicarai tą planą įvertino „realistiškai“.

Sutikti, kad žmonėms „būtų mokama be būtinybės dirbti būtų labai didelis žingsnis“ darbštiems šveicarams, pabrėžė jis.

Kritikai peikė šią iniciatyvą kaip „marksistinę svajonę“, perspėdami, kad kainos staigiai šautų aukštyn, o žmonės masiškai išeitų iš darbo, sukeldami chaosą ekonomikoje.

Pareigūnai apskaičiavo, kad tokiai programai finansuoti kasmet reikėtų papildomai surinkti 25 mlrd. frankų, todėl reikėtų reikšmingai mažinti kitas biudžeto išlaidas arba didinti mokesčius.

Šis argumentas tikriausiai pasirodė įtikinamas daugeliui šveicarų, kurie ir anksčiau raukydavosi dėl iniciatyvų įvesti minimalaus atlyginimo ribą ir padidinti apmokamų atostogų trukmę nuo keturių iki šešių savaičių, baimindamiesi, kad tai pakenks konkurencingumui.

Vis dėlto BBP idėjos šalininkai neatrodė nusiminę dėl triuškinamo pralaimėjimo, tvirtindami, kad jų pagrindinis uždavinys – paskatinti žmones diskutuoti šia tema.

„Labai džiaugiamės“, – naujienų agentūrai ATS sakė Ralphas Kundigas, vienas iš pagrindinių referendumo iniciatorių.

BBP idėjos šalininkai šventė Lozanoje 23 proc. savo surinktų balsų.

„Kas penktas žmogus balsavo už besąlygiškas bazines pajamas, o tai jau savaime yra sėkmė“, – ATS sakė ekonomikos profesorius Sergio Rossi.

Europos lygio debatai

Bazinių pajamų idėja jau šimtmečius sklandė radikalesniuose sluoksniuose, bet pastaruoju metu apie ją pradėjo diskutuoti ir pagrindinės srovės ekonomistai.

Planai įvesti įvairias bazinių pajamų schemas, nors daug mažesnio lygio negu siūlyta Šveicarijoje, yra siūlomi keliose šalyse, tarp jų Suomijoje ir Nyderlandų mieste Utrechte.

Sekmadienį vykęs referendumas buvo sutartas po to, kai reformos šalininkai surinko daugiau negu 100 tūkst. balsų pagal Šveicarijoje dažnai pasitelkiamą tiesioginės demokratijos sistemą.

Nors BBP iniciatyva nesulaukė pakankamo palaikymo, keli kiti prieštaringai vertinami planai sekmadienį buvo priimti.

Net 66,8 proc. rinkėjų ir visi 26 kantonai sutiko su vyriausybės pasiūlymu sparčiau paspartinti prieglobsčio suteikimo procesą, nors tam griežtai priešinosi populistinė dešinioji Šveicarijos liaudies partija.

Siekiama, kad daugeliu atvejų sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo būtų priimtas per 140 dienų arba trumpesnį laikotarpį. Šiuo metu tokie prašymai nagrinėjami vidutiniškai 400 dienų.

Be to, 62,4 proc. rinkėjų ir visi, išskyrus tris kantonus, palaikė raginimą leisti vykdyti embrionų genetinius tyrimus prieš implantuojant juos gimdoje, atliekant dirbtinį apvaisinimą. Tokią procedūrą siūloma taikyti, kai egzistuoja didelė įgimtų sutrikimų grėsmė, susijusi su bent vienu iš tėvų.

Nebūtų leidžiama atrinkti embrionų pagal lytį, plaukų arba akių spalvą, bet tai nesutrukdė oponentams šūkauti apie „eugenikos įstatymą“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"