TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarai nesidžiaugia stipriu franku

2011 08 08 0:00
Užsieniečiai stengiasi laikyti santaupas Šveicarijos frankais.
LŽ archyvo nuotrauka

"Swissinfo.ch" apžvelgia, su kokiais netikėtais iššūkiais susiduria Šveicarijos ūkis ir verslas. Ekspertai teigia, kad jeigu euro zonos krizė nebus pažabota, kovojančios su stipriu Šveicarijos franku įmonės ims įvedinėti ilgesnes darbo valandas arba mokės mažesnius atlyginimus.

Šveicarijos įmonės nuolat ieško naujų būdų, kaip kovoti su vis stiprėjančiu franku, kurio vertė, palyginti su euru ir doleriu, per pastaruosius ketverius metus padidėjo 25 procentais.

Bazelyje įsikūrusi chemijos ir biotechnologijos kompanija "Lionza", neseniai už 1,2 mln. dolerių nusipirkusi JAV įmonę "Arch Chemicals", prieš porą savaičių pranešė, kad nusprendė dėl stipraus franko pailginti darbo valandas, ir jai net pavyko pasiekti, kad profsąjungos tam pritartų. Tad darbo savaitė 3 tūkst. "Visp" gamyklos darbuotojų bus pailginta nuo 41 iki 42,5 valandos. Tiesa, skelbiama, kad tik 18 mėnesių.

"Lonzos" direktorius Stefanas Borgasas aiškina, kad per pastaruosius 12 mėnesių bendrovė pardavė 20 proc. mažiau savo produkcijos dėl stiprios Šveicarijos valiutos, todėl tapo nebe tokia konkurencinga. Tuo metu šveicarų ekonomistas Beatas Kappeleris džiaugiasi, kad profsąjungos ir darbdaviai sugebėjo susitarti, kas, jo teigimu, "yra gerai ateičiai". Jis aiškino, kad taip, kaip pasielgė "Lonza", gali tapti būdinga visai Šveicarijai, jeigu euro zonos krizė nesibaigs.

"Kadangi Europos Sąjunga yra svarbiausia Šveicarijos prekybos partnerė, numatau gana didelį spaudimą nominaliam atlygimui", - sakė B.Kappeleris ir pridūrė, kad kolektyvines sutartis yra sudariusios tik apie 40 proc. Šveicarijos įmonių, todėl tikriausiai bus daug "individualaus lankstumo" tariantis dėl darbo laiko, ypač paslaugų srityje.

Jokių stebuklų

Laikraštyje "NZZ am Sonntag" Šveicarijos darbdavių sąjungos prezidentas Valentinas Vogtas aiškino, kad nėra jokio "stebuklingo sprendimo" vis stiprėjančiam frankui suvaldyti, tačiau jis patarė įmonėms ilginti darbo valandas arba mažinti atlyginimus tik kraštutiniu atveju. "Darbuotojams geriau daugiau dirbti trumpą laikotarpį nei prarasti darbą", - sakė jis.

Tačiau profsąjungos nelinkusios taip entuziastingai tam pritarti. Šveicarijos profsąjungų federacijos sekretorius Jeanas Christophe'as Schwabas nacionaliniam Šveicarijos radijui sakė, kad dėl pervertinto franko gali būti prarasta 10 tūkst. darbo vietų.

"Vyriausybė nedaro nieko, kad pasipriešintų stiprėjančiam frankui. Kyla grėsmė darbo vietoms, smunka žmonių perkamoji galia, nes vis daugiau kompanijų seka "Lonzos" pavyzdžiu", - aiškino J.Ch.Schwabas, kuris algų mažinimą ir ilgesnes darbo valandas vadina "nelegaliomis priemonėmis".

Profsąjungos "Syna", su kuria ir susitarė "Lonza", prezidentas Kurtas Regotzas sutiko, kad "Visp" gamyklos darbuotojai "ne pernelyg entuziastingai sutiko tokį sprendimą", tačiau profsąjunga atidžiai seka franko kursą, ir jei jis ims kristi, turės teisę pakeisti pasiektą susitarimą. K.Regotzas nemano, kad jei Šveicarijos frankas brangs, bus mažinamos algos. "Problema labai opi, o neigiamas poveikis būtų pernelyg stiprus", - sakė jis.

Vyriausiasis Šveicarijos verslo federacijos ekonomistas Rudolfas Minschas tvirtina, kad tokio tipo kritiniai verslo sprendimai "nėra bendras fenomenas". "Tačiau kai kurios įmonės, norėdamos išgyventi, įvertina visas galimas priemones", - teigia jis.

Sunkiai dirbantys politikai

Šveicarijos politikai nemano, kad jie nekovoja su stiprėjančiu franku. Šveicarijos ekonomikos ministras Johannas Schneideris Ammannas tai laiko "didžiuliu iššūkiu" valstybės ekonomikai, tačiau laikraščiui "Sonntag" jis pripažino, kad vyriausybė neturi "jokio magiško ginklo" su tuo kovoti. Kitame to paties laikraščio interviu Šveicarijos nacionalinio banko vadovas Philippe'as Hildebrandas pasakė, kad kol kas nėra jokios priežasties imti kovoti su stiprėjančiu franku, nes negresia pavojus kainų stabilumui. Tačiau jam šis procesas kelia didelį susirūpinimą dėl jo poveikio visam šalies ūkiui.

Ekspertai sutinka, kad ekonomikai prarandant inertiškumą vyriausybei lieka vis mažiau priemonių. "Labiausiai bijau, kad nei J.Schneideris Ammannas, nei Nacionalinis bankas nežino, kaip spręsti šią problemą", - sakė K.Regotzas. Jam pritarė ir R.Minschas: "Nėra beveik jokios galimybės ateityje įsikišti į šį procesą nesukeliant rimtų problemų ekonomikai. Ekonomika turi kovoti su problemomis savo kompetencijos ribose, ji turi mažinti išlaidas ir išlikti konkurencinga pasaulio rinkoje."

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"