TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarijoje vyks referendumas dėl šauktinių kariuomenės

2013 09 20 13:02
Reuters/Scanpix nuotrauka

Šveicarijos rinkėjai sekmadienį atiduos savo balsus, spręsdami, ar turi būti panaikinta šauktinių kariuomenė, kuri yra tokia pati neatsiejama šios Alpių valstybės įvaizdžio dalis, kaip ir tiesioginė demokratija, šokoladas ir sūris.

Daugelis Europos šalių šauktinių kariuomenės atsisakė per du pastaruosius dešimtmečius, pasibaigus Šaltajam karui, o pokyčių šalininkai teigia, kad Šveicarija turėtų pasekti tų valstybių pavyzdžiu.

Tačiau apklausos rodo, kad per referendumą dėl šauktinių, organizuojamą pacifistų ir palaikomą kairiųjų partijų, bet peikiamą dešiniųjų, parlamento ir vyriausybės, pasiūlymas pakeisti dabartinę tvarką nesulauks palaikymo.

Praeitą savaitę paskelbti tyrimo rezultatai rodė, kad tokią reformą palaiko tik 31 proc. respondentų

1989 metais daugelis nustebo, kai per referendumą už šauktinių armijos panaikinimą pasisakė 36 proc. dalyvių. Tačiau 2001 metais panašus pasiūlymas sulaukė tik 21 proc. palaikymo.

Debatai atskleidė gilų susipriešinimą tarp tų, kurie masinę armiją laiko atgyvena, ir tų, kurie ją laiko nacionalinės tapatybės dalimi.

„Prireiks laiko, kad mąstysena pasikeistų. Ji giliai įsišaknijusi nacionalinėje savimonėje“, – sakė pacifistų organizacijos GSoA atstovas Tobias Schnebli.

18–32 metų Šveicarijos vyrai privalomąją karinę tarnybą pradeda nuo septynias savaites trunkančių pradinių mokymų, o vėliau dalyvauja šešiuose mokymuose įgūdžiams atnaujinti, trunkančiuose po 19 dienų. Nuo 1992 metų nenorintiems tarnauti kariuomenėje dėl savo įsitikinimų sudaryta galimybė atlikti alternatyviąją tarnybą.

Ginkluotas neutralumas du šimtmečius saugojo Šveicariją nuo sukrėtimų, o šauktiniams leidžiama laikyti ginklus savo namuose.

Šveicarija nebuvo užpulta nuo XIX amžiaus pradžios, nors per abu pasaulinius karus buvo paskelbta masinė mobilizacija.

„Esame neutralūs, ir mums negresia joks konkretus pavojus – taigi, kam mums reikalinga ši sistema?“ – klausė 23 metų šauktinis, vardu Cedricas.

Šveicariją supa draugiškos valstybės, tačiau šauktinių kariuomenės šalininkai teigia, kad esamą padėtį svarbu išsaugoti pasaulyje, kuriame bręsta naujos grėsmės. Jie pažymi, kad šauktinių atsisakiusioms šalims sunkiai sekasi spręsti kylančias problemas.

„Nebus pakankamai savanorių – tie, kurie pasisiūlytų, nebūtų idealūs, o profesionali armija tiesiog trauks Rembo tipo žmones ir samdinius“, – sakė 57 metų armijos vadas generolas Andre Blattmanas.

Šauktinių kariuomenės šalininkai teigia, kad armija yra ne viena karinės pajėgos.

„Atsisakius karinės tarnybos būtų nutrauktas tvirtas ryšys, vienijantis žmones ir armiją“, – teigia 62 metų gynybos ministras Ueli Maureris.

Armija seniai laikoma cementu, vienijančiu šią federalinę valstybę, kurioje vartojamos trys pagrindinės kalbos: vokiečių, prancūzų ir italų.

„Tarnavau su kalbančiais vokiškai ir itališkai. Tai mus suartina“, – sakė 22 metų psichologijos studentas Nicolas Baueris, kilęs iš prancūzakalbės Ženevos.

Daugelio nuomone, kariuomenė taip pat padeda palaikyti lygybę visuomenėje.

„Visi persimaišo vieni su kitais. Tai svarbu. Esu tarnavęs su mėsininkų pameistriais ir sūrių gamintojais, su žmonėmis, baigusiais teisės arba verslo studijas“, – N.Baueris sakė naujienų agentūrai AFP.

Karinė tarnyba seniai laikoma alyva, tepančia ekonomikos mechanizmą – armijoje užmegzti kontaktai ir gauti įgūdžiai labai vertinami versle.

Šveicarijos bendrovės privalo išleisti savo darbuotojus į karinę tarnybą. Valstybė moka šauktiniams 80 proc. iki tarnybos pradžios gauto atlyginimo, o daugelis bendrovių pasirenka kompensuoti likusius 20 procentų.

„Milicijos sistema reiškia, kad armija gali kliautis žmonėmis, dėl kurių profesinių įgūdžių mūsų šalis yra viena iš pajėgiausių ekonomikų pasaulyje“, – pažymėjo U.Maureris.

Tačiau kritikai tokius argumentus atmeta.

55 metų T.Schnebli sakė, kad itališkai kalbantys šauktiniai tarnybos metu bendraudavo tik tarpusavyje. Jis argumentavo, kad bet kokiu atveju mūsų sienų pasaulis siūlo daugybę kitokių alternatyvų dirbti, studijuoti ir įveikti atotrūkį nuo kitakalbių.

„Tai šiokia tokia legenda. Na, o kaip moterys? Jos sudaro pusę visuomenės. Ar jos nesvarbios? Be to, apie 40 proc. šaukiamojo amžiaus vyrų pripažįstami netinkami tarnybai. Daugelis jų – miestų gyventojai ir viduriniosios klasės atstovai; jie labiau sekasi apsukti aplink pirštą šią sistemą, todėl idėja apie bendrą katilą neatspindi tikrovės“, – aiškino T.Schnebli.

Vyrai, kurie neatlieka karinės tarnybos, privalo mokėti specialų 4 proc. mokestį nuo savo atlyginimo.

Pasak analitikų, šauktinių armijos idėja užleidžia vietą individualizmui.

Tuo tarpus kadaise buvusi milžiniška Šveicarijos armija buvo sumažinta dėl biudžeto ir strateginių priežasčių.

Pagal 1961 metų reformą aktyviosios tarnybos karių skaičius buvo sumažintas nuo 800 tūkst. iki 625 000. 1995-aisiais jų buvo palikta 400 tūkst., o dar po dešimtmečio armija buvo sumažinta iki 200 tūkst. karių.

Šiuo metu 8 mln. gyventojų turinti šalis turi 155 tūkst. aktyviosios tarnybos karių, o pagal kitą reformą iki 2016 metų jų turėtų sumažėti iki 100 tūkstančių. Tačiau kritikai teigia, kad ir toks skaičius yra nepamatuotai didelis.

Kaip pavyzdys dažnai pateikiama kaimyninė Vokietija, turinti dešimt kartų daugiau gyventojų ir tik beveik 183 tūkst. aktyviosios tarnybos karių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"