TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarijos auksas

2011 09 02 0:00
Stiprus Šveicarijos frankas daug kam nepatinka, tačiau kol kas nieko negalima padaryti.
Užsienio spaudos nuotrauka

Tai popierinė valiuta, kuri visiems patinka, - taip teigia savaitraštis "The Economist", rašydamas apie Šveicarijos franką kiek kitokiu aspektu.

Pastaruoju metu popierinės valiutos nebuvo labai populiarios - pakanka pažvelgti į aukso kainos šoktelėjimą liepos 18 dieną lyginant su doleriu, svaru sterlingu, euru ar jena. Beveik nulinės palūkanų normos ir skolų krizė abiejose Atlanto pusėse mažina investuotojų norą rizikuoti, be to, verčia nerimauti, kad pasinaudodamos infliacija vyriausybės nebandytų išsisukinėti nuo skolų problemos.

Tačiau yra viena išimtis - Šveicarijos frankas. Pagal perkamąją galią jis stipresnis nei 1970 metais, kai Šveicarija įvedė neigiamas palūkanų normas, siekdama apriboti sąskaitų atidarymą užsienio bankuose.

UBS banko strategas Mansooras Mohi-uddinas mano, kad frankas kartu su Australijos ir Kanados doleriais tapo svarbia "šešėlinių valiutų" grupės, kurią norėdami apsisaugoti ėmė naudoti prekybininkai ir investuotojai, dalimi. Investuotojai, nerimaujantys dėl Amerikos fiskalinių ir valiutinių problemų įtakos doleriui, tačiau norintys investuoti į jos ekonomiką, glaudžiai susijusią su Kanados ekonomika, perka Kanados dolerį. Prekių turtinga Australijos ekonomika daro savo dolerį patrauklų tiems, kurie nori investuoti į Kiniją, neužsikraudama politinės bei korporacinės-vyriausybinės rizikos, atsirandančios tiesiogiai investuojant į Kinijos Liaudies Respubliką.

UBS požiūriu, Šveicarijos frankas yra modernus senosios Vokietijos markės ekvivalentas. Šveicarija traukte traukia rizikos bijančius investuotojus, nes joje mažesnės nei 1 proc. palūkanų normos, o biudžeto perteklius jau pasiekė 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Nors frankas ir stiprus, eksportuotojams sekasi visiškai gerai, todėl 2011 ir 2012 metais prognozuojamas daugiau nei 2 proc. ekonomikos augimas. Tarptautinis valiutos fondas tikisi nedidelio Šveicarijos biudžeto pertekliaus šiais metais, o bendra vyriausybės skola sudaro 53 proc. BVP - daug mažiau nei daugumoje gretimų šalių.

Tačiau dauguma investuotojų mano, kad silpnoji Šveicarijos vieta - jos bankininkystės sektorius. Žinant, kad bankų turtas daug kartų viršija Šveicarijos BVP, kyla klausimas, ar valstybė turi tiek finansinės galios, kad galėtų teikti jiems finansinę pagalbą? "Nomura" agentūroje dirbantis valiutos analitikas Geoffrey Kendrickas sako, kad bankai tikriausiai prisidėjo prie dabartinio franko stiprumo, todėl bandydami išlaikyti balansą jie pasistengs susigrąžinti turtus.

Praeityje šveicarai stengėsi priešintis valiutos kurso augimui. 2009 metais jį jau bandė sumažinti Šveicarijos nacionalinis bankas (ŠNB). Neseniai viena didžiausių Šveicarijos bendrovių ABB franko stiprumą pavadino galvos skausmu. 9 proc. pelnas Amerikos doleriais pirmoje 2011 metų pusėje farmacijos milžinei "Novartis" virto 16 proc. nuostoliu Šveicarijos frankais. Tai natūraliai verčia manyti, kad ŠNB vėl imsis veiksmų, ypač kai banko viceprezidentas Thomas Jordanas išreiškė susirūpinimą.

Tačiau ankstesnė intervencija nebuvo sėkminga. G.Kendrickas mano, kad ŠNB dėl to galėjo prarasti 38 mlrd. dolerių. Tai svarbu, nes kasmet Šveicarijos kantonams ŠNB išmoka 2,5 mlrd. frankų dividendų. Pernai juos teko išmokėti iš banko rezervų, nes susidarė dideli užsienio valiutos keitimo nuostoliai. Dar didesni nuostoliai būtų nepriimtini ir politiškai.

Stiprus frankas dar ne taip smarkiai pažeidė Šveicarijos ekonomiką, kad reikėtų manyti, jog bankas turi įsikišti. Pagrindinė infliacija iš tikrųjų tapo neigiama, tačiau bendras lygis vis tiek teigiamas. 2009 metais kainos sumažėjo 1 procentu. Augimą skatina glaudūs Šveicarijos ryšiai su galinga Vokietijos ekonomika, todėl net pasigirsta kalbų, kad dar šiais metais ŠNB padidins palūkanų normas (šiuo metu jos tėra 0,25 proc.). Toks žingsnis tikrai padarytų franką patrauklesnį.

Bet ar investuotojai elgiasi racionaliai? TEBIPO (Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) skaičiavimais, frankas yra pervertintas 42 proc., palyginti su euru, ir 44 proc. - su doleriu. Jeigu globalinė ekonomika staiga optimistiškiau nuteiktų rinkas arba jeigu Europos politikai suvaldytų skolų krizę, Šveicarijos frankas taptų pažeidžiamas.

Kita vertus, investuotojai mano, kad prasminga turėti alternatyvią slėptuvę auksui - turtui, kuris neduoda jokio pelno ir kurį labai sunku įvertinti. Turtui, kurio kaina išaugo šešis kartus po 2001 metais pasiekto minimumo ir kuris kelia tokį visuomenės entuziazmą, kad išpučia ir kitokio turto vertę. Šveicarams gal ir nepatinka stiprus frankas, tačiau dar kurį laiką jie nieko negalės padaryti.

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"