TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarijos klestėjimo paslaptis

2013 05 06 6:00
Šveicarija pirmauja Europoje pagal rinkimų ir referendumų skaičių. AFP/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) politinė ir ekonominė krizė smogia visoms Bendrijos valstybėms. Tačiau Senojo žemyno viduryje esantis Šveicarija gali jaustis rami. ES nepriklausanti valstybė palaiko su Bendrija glaudžius santykius, o jos unikali politinė ir ekonominė sistema užtikrina šalies klestėjimą.

Šveicarija - tikras rojus Europos šerdyje. Ši valstybė išvengia ES politinių, ekonominių intrigų ir pasiima iš Bendrijos viską, kas geriausia. Šveicarija yra pasirašiusi Šengeno sutartį, todėl jos piliečiai gali nevaržomi keliauti beveik po visą Europą. 1972 metais

pasirašyta Laisvosios prekybos sutartis su ES garantuoja šaliai prekybinį ir ekonominį bendradarbiavimą su Bendrija. Šveicarija siunčia į ES 60 proc. savo eksporto. Iš Bendrijos į šią valstybę atkeliauja 80 proc. importo. Šveicarija taip pat turi tvirtą valiutą franką, kuris glaudžiai susietas su euru. Franko ir euro kursas stabilus ir nekintantis. Be to, Šveicarija yra bendros mokėjimų eurais erdvės, kuri sujungia Europos finansų sektorių, narė.

Auganti ekonomika

Vienas didžiausių šios valstybės pranašumų - jos nepriklausymas ES ir euro zonai. Šveicarija vykdo savarankišką fiskalinę politiką ir ekonomiškai bei politiškai išlieka nepriklausoma. Tai leidžia valstybei klestėti. Daugelis Bendrijos šalių išgyvena recesiją, o Šveicarija jos, galima sakyti, išvengė. Valstybės ekonomika nuo 2007 metų pirmojo ketvirčio iki 2012-ųjų augo 2-3 proc. per metus ir tik 2009-aisiais, per patį pasaulio finansų krizės piką, vos 1,9 proc. susitraukė.

Šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) irgi šiek tiek padidėjo. Nors 2012-aisiais jis truputį smuktelėjo, ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad šiais metais Šveicarijos BVP vėl augs. Tai atrodo neįtikima tuo metu, kai dauguma Europos valstybių kuria planus, kaip išvengti antros finansų krizės bangos. Kai kurios jų nuogąstauja dėl bankų sektoriaus likimo. Tačiau Šveicarijos, kurioje glaudžiasi vieni patikimiausių Europoje bankų, tai negąsdina. Šalis žada dar labiau stiprinti bankininkystės sektorių, kuris yra vienas pagrindinių jos ekonomikos variklių.

Unikali politinė sistema

Šveicarijos politinė sistema - dar vienas valstybės klestėjimo ir gerovės garantas. Šalies vyriausybė yra nepaprastai stabili, o pagrindinis balansas tarp partijų nekinta 50 pastarųjų metų. Tai lemia unikali Šveicarijos politinė sistema. Jos elementus, pasak politikos ekspertų, galėtų perimti ir kitos Europos valstybės.

Vienas Šveicarijos politinės sistemos unikalumų - šalies vykdomoji valdžia. Ją sudaro ne prezidentas ar ministras pirmininkas, bet Šveicarijos parlamente renkama Federalinė Taryba. Šioje institucijoje dirba penkių pagrindinių partijų nariai, todėl tarp valdančiųjų ir opozicijos nėra trinties, nes visų svarbiausių partijų atstovai dalyvauja vykdomojoje valdžioje.

Šveicarija pirmauja Europoje pagal rinkimų ir referendumų skaičių. Tai lemia, kad Konstitucijos pataisas šalies vyriausybei gali teikti valstybės gyventojai. Jiems reikia per 18 mėnesių surinkti 100 tūkst. parašų, o tada skelbiamas privalomas viešasis referendumas. Šveicarijos piliečiai gali inicijuoti referendumą ir dėl paprastų teisės aktų. Tokiu atveju jie per 100 dienų turi surinkti 50 tūkst. parašų.

Pastaraisiais metais referendumai Šveicarijoje vyko dažnai. Šalies piliečiai daugiausia balsavo dėl Konstitucijos pataisų. Jie pareiškė pilietinę valią dėl apsaugos nuo ginkluoto smurto, valdymo priežiūros įvedimo, apsaugos nuo pasyvaus rūkymo, viešo balsavimo pasirašant sutartis su kitomis valstybėmis ir dėl algų limito įmonių vadovams. Taigi referendumais gyventojai pakeitė dalį Konstitucijos normų, tačiau kai kuriais atvejais Konstitucijos pataisos nebuvo patvirtintos. Taip Šveicarijos piliečiai pareiškė savo pilietinę valią ir padėjo įstatymų leidėjams apsispręsti.

Pamokos Europai

Nors Šveicarija suskirstyta į kantonus, joje vyrauja etniniu ir kultūriniu požiūriu homogeniška populiacija. Prancūzų, vokiečių ir italų kultūros bei įvairios konfesijos susijungė ir šiandien šveicarai tapatinasi su valstybe, o ne su viena atskira kalbine grupe.

Šveicarija atrado pelningas nišas ir pasaulio ekonomikoje. Ji gerai išplėtojo farmacijos, metalų, laikrodžių, žemės ūkio pramonę ir dabar gauna milžinišką pelną. Dėl sėkmingai gyvuojančių pramonės šakų Šveicarijoje klesti švietimo ir gerovės sistema. Ji leidžia žmonėms džiaugtis gyvenimu, todėl šveicarai - vieni laimingiausių pasaulyje.

Politikos ir ekonomikos ekspertai mano, kad ES ir atskiros jos valstybės galėtų perimti kai kuriuos Šveicarijos politinio bei ekonominio modelio elementus. Visų pirma - Šveicarijos kantonų administravimą. Jų plati autonomija galėtų tapti ES regionų modeliu. Antra, didelis referendumų ir rinkimų skaičius suteiktų Bendrijai daugiau legitimumo. Taip ES galėtų pagerinti žmonių ir jos institucijų santykius. Tai padidintų pasitikėjimą pačiu ES projektu ir sumažintų euroskeptikų skaičių. Trečia, Šveicarijos integracijos pobūdis paskatintų kitas ES valstybes "pasiimti iš Bendrijos viską, kas geriausia", ir svariai prisidėti prie ES gerovės.

Taigi Šveicarija galėtų būti pavyzdys visai Bendrijai ir atskiroms jos valstybėms. Šalies ekonomikos augimas, piliečių įsitraukimas į politiką, stabili politinė sistema, išplėtota pramonė, puikiai subalansuota gerovės ir švietimo sistema leidžia Šveicarijai klestėti, o tuo metu Europą tebėra apėmusi ekonominė ir politinė krizė.

Parengė SAULIUS ŠIMKEVIČIUS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"