TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šveicarijos vyrai balsavo "už"

2011 02 22 0:00
Šiuo metų eina balsuoti jau visų kartų šveicarės, nes jos tai laiko savo pareiga.
AFP/Scanpix nuotrauka

Daugiau nei 1,5 mln. dabartinių šveicarų gimė neturėdami balso teisės, nors ši valstybė garsėja demokratinėmis tradicijomis. Tai buvo moterys.

Tik prieš 40 metų, 1971-ųjų vasario 7 dieną, Šveicarijos vyrai pagaliau balsavo dėl rinkimų teisės suteikimo moterims. Žvelgiant atgal, tai atrodo keista. Tačiau nors agitacinė kampanija truko dešimtmečius, o balsavimo teisės suteikimo šalininkai buvo labai aktyvūs, toli gražu ne visos šalies moterys buvo įsitraukusios į šį judėjimą.

Praėjus 40 metų po šios teisės suteikimo, interneto portalas Swissinfo.ch nutarė paklausti penkių moterų, kurios 1971 metais gavo balsavimo teisę, ką jos atsimena iš tų laikų ir ką joms ši teisė reiškia.

"Man tai buvo labai svarbu, seniai to troškau", - sakė istorikė Barbara Vannoti iš Ciuricho kantono, kuriai tuo metu buvo 25-eri.

"Buvau sujaudinta", - teigė dabar 70-metė Ruth Zbinden, kurios vyras buvo Friburgo kantono parlamento narys, daug kartų raginęs suteikti moterims teisę balsuoti.

Tačiau abi šios šveicarės pripažino, kad tuo metu buvo pernelyg užsiėmusios, kad būtų aktyviai įsitraukusios į kovą už savo teises. Tokia buvo ir Berno priemiestyje gyvenusi tuomet 40 metų perkopusi Margarete Klioy, kurios visas dėmesys buvo sutelktas į trijų vaikų priežiūrą ir mažas šeimos pajamas.

Nors M.Klioy aktyviai dalyvavo savo kaimo savanorių organizacijose, ir buvo neabejinga visuotinei gerovei, politika jai nerūpėjo.

"Tikrai neturėjau laiko apie tai mąstyti", - prisipažino ji. Jai pritarė ir jos bendraamžė Janine Bourgknecht, nors Friburge ji gyveno daug patogesnėmis sąlygomis.

"Visada domėjausi politika, mano vyras taip pat. Mes dažnai diskutuodavome, klausydavomės radijo, bet auginome keturis vaikus, todėl buvome užimti jais", - aiškino Janine.

Kovojančios feministės

Šalyje netrūko ir išankstinio nusistatymo prieš moterų vaidmenį politikoje. Tai rodo ir priešininkų plakatai, kurių dauguma aiškina, kad moterims įsitraukus į politiką, vaikai tampa apleisti. Buvo ir aiškinančiųjų, jog tik "vyriškos" moterys domisi politika.

"Mane labiausiai erzino visi tie ultrafeministiniai judėjimai ir visi jų reikalavimai", - kalbėjo J.Bourgknecht. Panašiai manė ir mokytoja Lotti Reist, kuriai tuo metu taip pat buvo per keturiasdešimt ir ji augino tris vaikus. "Man tai atrodė nuostabu, bet dėl balsavimo teisės kovojančios moterys mane tikrai nuvylė. Jos buvo pernelyg feministiškos. Suprantu, kad reikėjo kovotojų, ir esu joms už tai dėkinga, tačiau man nepatiko, kaip tos moterys suprato moteriškumą", - aiškino L.Reist.

Kaip išimtį kelios moterys paminėjo tik neseniai mirusią Emilie Lieberherr. "Mes girdėdavome jos kalbas per radiją, jos mums įkvėpdavo pasitikėjimo, vertė pasijusti reikšmingomis", - sakė ne viena kalbintų šveicarių.

Širdis ir namai

Įsitikinimas, kad politika nėra skirta moterims, blėso sunkiai, nes taip manė dauguma moterų. B.Vannotti sakė, kad taip mąstė ir jos motina, ir net išvardijo kelis jos argumentus: "Moterys privalo likti namuose, jos neturi įsitraukti į politiką, nes jos nesupranta... Ir kam joms to reikia? Tai per sunku ir tam neverta skirti tiek jėgų." Užtat B.Vannotti močiutė, kuria Barbara labai žavėjosi, buvo įsitraukus į politiką ir tapus viena pirmųjų moterų, išrinktų į Aargau kantono parlamentą.

"Visi ją laikė keistuole. Šeima jos atvirai nekritikavo, bet netrūko užuominų, kad ji turėtų daugiau laiko skirti vyrui ir keturiems vaikams", - aiškino B.Vannotti, šiandien jau nesuprantanti, kaip kas nors gali būti nusiteikęs prieš moterims suteiktą balsavimo teisę: "Tai žmogaus teisė, ir nėra jokio skirtumo, esi vyras ar moteris."

Lygūs, bet ne vienodi

Vis dėlto daug moterų atvirai buvo susirūpinusios, kaip pavyks suderinti politiką su moteriškumu. R.Zbinden sakė, kad svarbu aiškinti, jog moterys turi tokią pačią teisę būti išgirstos, kaip ir vyrai, bet ji vis vien manė, kad "pernelyg primygtinai to reikalaujant, asmenybės moteriškoji pusė kažką praranda".

Vienodos teisės nereiškia, kad visi vienodi. "Dažnai mes, moterys, priimame sprendimus labiau vadovaudamosios jausmais, o vyrai - protu. Moterys reaguoja kitaip. Manau, jei valdžioje būtų daugiau moterų, kiltų mažiau karų", - dalijosi savo mintimis B.Vannotti.

J.Bourgknecht prisipažino, kad nepritarė kai kurioms tuo metu per radiją skambėjusioms mintims: "Buvo daug skirtų moterims programų, kuriose buvo aiškinama, kad moterys turi teisę išreikšti save, neužsidaryti virtuvėje ir pan. Nemanau, kad tai buvo teisinga, nes vertė vaikus prižiūrinčias moteris jaustis kaltomis dėl to, kad lieka namuose. Šiuo metu daugybė moterų reiškiasi įvairiose srityse, vaikų jos susilaukia vėliau, tik ar tai gerai? Juk negalima visko daryti vienu metu."

Pirmyn į balsavimo punktus

Tačiau visos kalbintos moterys prisipažino, kad šiuo metu jau domisi politika, seka įvykius ir naudojasi balsavimo teise. Išsiskyrusi trijų vaikų motina L.Reist sakė: "Šeimoje mes surengėme "apskritąjį stalą", kad galėtume apie tai pasikalbėti. Tiesą sakant, vaikai diskutavo daugiau ir mane apšvietė." L.Reist pripažino, kad tik po dukters mirties ji susidarė savo nuomonę šiuo klausimu, nors eidavo balsuoti visada.

R.Zbinden mėgsta kalbėti apie politiką su savo vyru. Jie abu priklauso tai pačiai partijai, bet ne visada mano vienodai. Netgi B.Vannotti motina, kuri nebuvo įsitikinus, kad moterims reikia teisės balsuoti, visada eidavo į su vyru atlikti šios pareigos. "Manau, kad ji balsuodavo taip pat kaip tėvas, nes buvo tikra, jog nieko neišmano", - sakė B.Vannotti. Tačiau praėjus 40 metų, B.Vannotti jau pastebi moterų įneštų permainų, dauguma jų susijusios su šeiminiu gyvenimu.

 

Parengė KRISTUPAS VASILIAUSKAS

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"