TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Sveiki atvykę į XXI a. maisto karus

2011 06 17 0:00
Ateityje gali kilti pasaulinės peštynės dėl deficitinių maisto produktų.
AFP/Scanpix nuotrauka

Nuo Vidurio Rytų iki Madagaskaro didelės maisto kainos verčia diktatorius ir į neviltį varo milijonus žmonių. Tad štai klausimas ateities istorikams: kokios įtakos neramumams turi maisto kainų infliacija?

Per praėjusius metus kviečių kaina išaugo 75 procentais. Tai reiškia, kad amerikietis už duonos kepaliuką moka ne du dolerius, bet du dolerius ir dešimt centų. Tačiau Naujojo Delio gyventojui duonos kepalėlis ir ryžių dubenėlis vakarienei pabrango dvigubai. Amerikiečiai tik šiek tiek suirzę, juk prekybos centruose jie palieka mažiau nei 10 proc. visų savo pajamų. Tačiau planetos skurdžiausiai gyvenantiems dviem milijardams, kurie išleidžia nuo 50 iki 70 proc. pajamų maistui, tai reiškia, kad vietoj dviejų patiekalų per dieną jie galės suvalgyti vos vieną. Maisto kainų infliacija neaplenkė ir Lietuvos. Tarp 2005 ir 2010 metų Lietuvoje maistas pabrango 39 procentais.

Tokią situaciją galima pavadinti Didžiąja maisto krize. Pasaulyje maisto produktų paklausa neatitinka pasiūlos. Naujoji maisto geopolitika atrodo kur kas kaprizingesnė, o amžinas nepriteklius tapo nauju standartu. Praeityje augančios maisto kainos nerūpėjo, mat po kurio laiko jos grįždavo į senąsias vėžias. Vadinasi, pasaulyje buvo daugiau ar mažiau stabili tvarka. Maisto kainas labiausiai veikė oras - musonai Indijoje, sausra Sovietų Sąjungoje, karščio banga JAV centrinėje dalyje. Šiandien priežastys visai kitos: per greitai didėja gyventojų skaičius, kyla oro temperatūra, džiūsta drėkinimo kanalai. Kiekvieną dieną prie bendros pasaulio žmonių vakarienės stalo prisėda po 219 tūkst. naujų gyventojų.

Kviečių kainos išaugo dvigubai dėl dviejų priežasčių: sparčiai kylančios paklausos ir nesugebėjimo taip pat greitai plėsti produkcijos asortimento. Ūkininkai jaučia spaudimą. Kasmet prie jų maitinamo būrio prisideda dar 80 mln. burnų, beveik visos - iš besivystančių šalių. Pasaulio gyventojų skaičius nuo 1970-ųjų beveik padvigubėjo, o šio šimtmečio viduryje pasieks devynis milijardus.

Maždaug trys milijardai keičia savo mitybos įpročius, valgo vis daugiau mėsos, pieno ir kiaušinių. Į viduriniąją klasę įstojusios kinų ir brazilų šeimos tikisi valgyti geriau. 2030 metais vienas kinas suvalgys 49 proc. daugiau mėsos nei 2000 metais, indas - 79 proc., brazilas - 22 procentais. Tačiau valgant daugiau mėsos produktų, kyla ir papildomas grūdų bei sojų poreikis, kad būtų išmaitinti galvijai. Jau ir taip grūdų paklausa viršija jų pasiūlą. Pasaulinės grūdų atsargos sumažėjo, o maisto rinką iš pusiausvyros gali išvesti bet kokie veiksmai, kenkiantys derliui, - sausra ar potvynis.

Vidurio Rytų valstybės importuoja 50 proc. ar daugiau grūdų - pagrindinį savo gyventojų maistą. 2010 metų viduryje įvyko grūdų kainų sprogimas, o per aštuonis mėnesius jos išaugo du kartus. "Tunise ir Egipte moterys, duodamos interviu televizijoms, šaukė apie maisto kainas. Jų infliacija neabejotinai prisidėjo prie neramumų. Tačiau kiek - mes nežinome", - sakė Laurie Garrettas iš Užsienio reikalų tarybos. Maisto trūkumas, augančios kainos kelia netvarką neturtingose valstybėse (pavyzdžiui, Baltarusijoje), gali sukelti pasaulines peštynes dėl deficitinių prekių. Pastarasis kainų augimas yra antras per trejus metus. 2008 metais pakilus ryžių ir grūdų kainoms įvairiuose kraštuose, įskaitant Egiptą, Haitį ir Filipinus, prasidėjo protestai ir maištai. Ir tada, ir dabar kai kurie tiekėjai (Indija ir Vietnamas 2008 metais ir Rusija dabar) apribojo eksportą, taip padidindami pasaulines kainas ir sukeldami naują protestų bangą valstybėse, kuriose trūksta maisto.

Amerikiečių žemės ūkio ekonomikos specialistas Robertas Thompsonas tvirtina, kad atsižvelgus į visas aplinkybes iki 2050 metų, kai reikės išmaitinti 9,5 mlrd. burnų, maisto produktų gamyba turi išaugti dvigubai. Kai kuriais skaičiavimais, jau dabar maždaug milijardas žmonių taip prastai maitinasi, kad nebeturi jėgų atlikti paprasčiausio darbo rankomis. Tačiau vargu ar maisto gamyba gali taip smarkiai išaugti. Tuo abejoja ir pasaulyje žinomas aplinkosaugininkas Lesteris Brownas. Anot jo, pasaulyje mažėja vandens išteklių, vyksta klimato kaita, viršutinio dirvos sluoksnio erozija. L.Brownas prognozuoja, kad maisto trūkumas privers žlugti daugiau valstybių, o tai atvers kelią pasauliniam terorizmui ir epidemijoms.

Kiti mokslininkai nusiteikę optimistiškiau, esą tobulėjant technologijoms iš vieno hektaro bus įmanoma išgauti daugiau grūdų. Į sėklas bus skiepijami specifiniai genai, nuo kurių grūdai taps atsparesni piktžolėms, vabalams ir sausrai. Tai bus "protingosios" sėklos. Be to, kai kuriose pasaulio dalyse, pavyzdžiui, subsacharinėje Afrikoje laukai apdirbami primityviausiu būdu, todėl tų kraštų žemdirbiams dar yra kur pasitempti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"