TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šventė be vienybės

2011 07 22 0:00
Labiausiai belgams rūpi išsaugoti savo gerovę.
LŽ archyvo nuotrauka

Jau antrus metus Belgija gyvena be naujos vyriausybės - šitiek laiko prancūzų ir flamandų partijos negali susitarti. Karalius įspėjo, kad tai galiausiai gali pakirsti belgų gerovę.

Belgijos karalystė vakar šventė pagrindinę nacionalinę šventę - Karaliaus priesaikos dieną. Blogiausia, kad šalis jau metus ir tris mėnesius neturi vyriausybės.

2010 metų balandžio 26 dieną karalius Albertas II priėmė Yves'o Leterme'o vyriausybės atsistatydinimą. Šis kabinetas tebedirba iki šiol, nes po rinkimų, kurie įvyko pernai birželio 13 dieną, partijos vis dar nesusitaria ir nesugeba sudaryti federalinės vyriausybės.

Belgijos vyriausybės krizė jau pralenkė visus trukmės rekordus. Sakydamas šventinę kalbą dėl to labai apgailestavo karalius. Jis pakeitė visą virtinę tarpininkų, kuriems pavedė pasiekti kompromisą tarp flamandų ir frankofonų partijų, bet jie vienas po kito atsisakė įgaliojimų sakydami, kad šalys nesutaikomos. Ir dabartinis įgaliotinis, frankofonų socialistų lyderis Elio Di Rupo taip pat neseniai parašė atsistatydinimo prašymą, nors Albertas II jo kol kas dar nepatenkino.

Belgijos politiniuose sluoksniuose jau seniai kalbama apie naujus pirmalaikius parlamento rinkimus, bet politiniai lyderiai ir analitikai pripažįsta, kad jie kažin ar padėtų įveikti krizę, nes prie derybų stalo atsidurs tos pačios partijos, kurios dabar yra taip toli nuo susitarimo. Arba, ir tai labiausiai tikėtina, nacionalistinis Naujasis flamandų aljansas, vadovaujamas Barto De Weverio, pagrindinis pernykščių rinkimų nugalėtojas, dar labiau sustiprins savo padėtį. O būtent ši partija per Belgijos politinių jėgų konsultacijas labiausiai priešinasi kompromisams. Flamandai siekia nepriklausomybės, nenori finansuoti skurdesnės prancūziškos Valonijos ir taip grasina visai suskaldyti Belgijos valstybę.

Vis dėlto karalius Albertas II pasidžiaugė, kad vykstant šioms ilgoms deryboms laikinoji vyriausybė sugebėjo imtis priemonių piliečių gerovei išsaugoti. Pasak Belgijos monarcho, ilgai nesant visus įgaliojimus turinčios vyriausybės, daugelis piliečių nuogąstauja dėl savo ateities. Užsitęsus krizei didelė gyventojų dalis nesupranta politinio elito, kuris neranda jokio problemos sprendimo. Karalius įspėjo: jei krizė tęsis toliau, ji neigiamai paveiks visų belgų ekonominę ir socialinę gerovę.

"Mūsų šalis pasižymi kultūros įvairove ir tam tikra prasme laikoma Europos Sąjungos modeliu. Dabartinė mūsų padėtis kelia susirūpinimą mūsų partneriams ir gali pakenkti mūsų pozicijai susivienijusioje Europoje ir net pačiam Europos kūrimui, kurį jau pakerta euroskeptikai ir populistai", - sakė monarchas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"