TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Šventė, kuri su tavimi

2007 12 22 0:00
Išpuoštos Strasbūro senamiesčio gatvės.
Rasos Vaitkevičiūtės nuotrauka

Vilnius ir Strasbūras - panašaus dydžio miestai. Abudu turi savito žavesio ir romantikos. Tačiau kalėdinis Strasbūras nuo kalėdinio Vilniaus skiriasi kaip diena nuo nakties.

Elzaso sostinė garsėja šimtametėmis švenčių tradicijomis, o Lietuvos sostinė tik 17 metų mokosi džiaugtis Kalėdomis. Strasbūre tviska, skamba ir kvepia visas senamiestis, Vilniuje gražiai papuoštos tik kelios gatvės ir pastatai, o apie kvapus geriau nekalbėti. O ir nuotaika abiejuose miestuose skirtinga - Vilniuje visi kažkur bėga tarsi akis išdegę, Strasbūre žmonės vaikšto neskubėdami ir džiaugiasi vienas kitu bei artėjančia gražiausia metų švente.

Daugiausia ževesio Strasbūrui suteikia jau daugiau kaip 400 metų rengiama Kalėdų mugė, tradiciškai prasidedanti paskutinį lapkričio savaitgalį ir besitęsianti iki pat Kalėdų. Per ją miestas nušvinta įvairiaspalvėmis šviesomis ir pasidabina įvairiausiomis grožybėmis. Visa tai labai pataiso nuotaiką, kai dienos darosi vis trumpesnės, dulkia arba pliaupia lietus ir pučia žvarbūs vėjai. Sniego Strasbūre būna labai retai, tad miestas, vasarą skęstantis gėlėse, žiemą be Kalėdų mugės spindesio prarastų didžiąją dalį savo žavesio.

Turbūt tam, kad praskaidrintų niūrią žiemos nuotaiką, Strasbūro gyventojai ir sugalvojo šurmuliuojančią mugę, kuri dabar kasmet sutraukia ir daugybę turistų iš pačių įvairiausių šalių.

Anksčiau vokiečiams priklausęs Elzasas dabar vadinamas kalėdinių mugių lopšiu. Jame jau viduramžiais vykdavo šv. Mykalojaus mugės, į kurias tėvai eidavo pirkti dovanų vaikams. Reformacijos laikais protestantais virtę katalikai ėmė reikalauti panaikinti šią "papizmo atgyveną", tačiau Strasbūro miesto taryba rado išeitį. 1570 metų gruodžio 22 dieną ji paskelbė, kad nuo šiol mugė vadinsis krikščionių Viešpaties kūdikėlio vardu.

Nuo 1870 metų Kalėdų mugė vyksta Brolji aikštėje priešais rotušę. Čia parduodamos eglutės, kalėdiniai papuošalai, prakartėlės, šventųjų figūrėlės, saldumynai, tautodailės dirbiniai. 1991 metais Strasbūro meras pasiūlė nuo Brolji aikštės iki garsiosios gotikinės Strasbūro katedros įrengti Kalėdų gatvę, kur pastatytuose mediniuose nameliuose galima būtų įsigyti vietinių ir iš kitų šalių atvežtų prekių. Dabar tokių medinių namelių apstu ir kitose senamiesčio vietose, ir kiekvienas savininkas stengiasi namelį išpuošti taip, kad traukte trauktų praeivio akį.

Vienuose nameliuose galima nusipirkti kalėdinių suvenyrų, kituose Elzase labai populiarių imbierinių meduolių, kalėdinių bandų, vadinamų "stolen", kurias labai mėgsta vokiečiai, trečiuose - dar šiltų sausainių su kokosu, įvairių prancūziškų blynelių, vadinamų "crepes", ir karšto vyno, labai praverčiančio žvarbiu žiemos oru.

Strasbūras, kanalų išvagotas nedidelis Europos miestas, yra prisigėręs vokiškos ir prancūziškos dvasios. Jame stovi vokiško stiliaus namai, bet žmonės kalba prancūziškai. Mat miestas, kuriame Johanas Gutenbergas išspausdino pirmąją pasaulyje/////, tuomet vadinosi Štrasburgu. Dabar nepakeitus miesto pavadinimo rašybos jis tariamas prancūziškai - Strasbūras.

Alus ir vynas čia vienodai populiarūs, o Vokietijoje mėgstamos dešrelės su kopūstais "sauerkraut" čia vadinamos prancūzišku žodžiu "chocroute". Gyventojai sako, kad jų patiekalų šaknys vokiškos, tačiau jie pagardinti prancūzišku padažu. Dar strasburgiečiai labai didžiuojasi savo desertais, juos laiko vienais geriausių pasaulyje.

Strasbūro gyvenimo būdas ir tvarka labiau primena prancūzišką. Vaikščiodamas po mugėje šurmuliuojančią minią stebiesi, kaip žmonės moka džiaugtis gyvenimu. Nors daugelio rankose karšto vyno puodelis, nėra nė vieno girto. Perkama mugėje nedaug - į ją ateinama pabendrauti ir pasidžiaugti artėjančia Kalėdų dvasia. Nepamatysi skubančio ar nepatenkinto. Net kai vežimėlyje sėdintis mažylis ištiesia rankas į viliojančius saldumynus, kurių motina sustoja nupirkti, šitaip trukdydama pirkėjams, niekas nebamba. Einantys paskui ramiai palaukia, kol vaikas gaus ko nori, ir tada visi patrauks toliau, klausydamiesi ant vieno kampo giedamų kalėdinių giesmių, ant kito arabiškos išvaizdos jaunuolio ksilofonu skambinamų populiarių melodijų, gatvės smuikininko atliekamos klasikos arba akordeonu griežiamų prancūziškų dainų.

Vietos mugėje užtenka visiems - lėtai vaikštantiems seniems žmonėms, vežimėlyje sėdintiems neįgaliesiems, įvairaus plauko, dažnai didelių, bet ramių šunų lydimiems valkatoms ir mitriai minioje šmižinėjantiems vaikams. Mandagumas čia įskiepijamas nuo mažų dienų. Prancūzai nesako "ačiū" arba "prašau", o tik "ačiū, pone" arba "prašau, ponia". Žodis "ponas" vartojamas taip dažnai, tarsi būtų artikelis. Net būrelis maždaug 8-9 metų berniukų už valkatos jiems parodytą triuką, prieš suberdami centus į kepurę, gulinčią ant žemės, pasako: "Merci monsieur" ("Ačiū, pone"). Ar galima tai įsivaizduoti Lietuvoje?

Ar galime įsivaizduoti Lietuvoje, kad per visą mėnesį niekas nepavogs ir nesuniokos ranka pasiekiamų kalėdinių papuošalų, nes čia išdabintos vitrinos ir langai ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės. Namų sienos nukabinėtos įvairiausiais žaislais, lemputėmis, varpeliais, girliandomis, kaspinais. Net baisu darosi pagalvojus, kiek žmogus už visą tą grožybę sumokėjo. Tačiau kartu suvoki, kad tų išleistų pinigų jam visai negaila, nes strasburgietis kuria šventę sau.

Ir kaip to norėtųsi Lietuvoje. Norėtųsi, kad žmonės nelauktų, kol savivaldybė ir verslininkai papuoš miestą, o prisidėtų prie to patys, padabintų savo namą ir kiemą. Norėtųsi, kad vandalai papuošalų neniokotų, o rytais visur nesimėtytų išgerto alkoholio buteliai. Kad prieš Kalėdas žmonės išeitų iš namų susitikti mieste su draugais ar giminėmis ir tamsiausiu metų laiku pasidžiaugti šviesiausia metų švente.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"