TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svetimų spaudžiamas, savų mylimas

2012 01 25 5:00

Nors Europos Komisija (EK) ir Europos Parlamentas (EP) labai neigiamai vertina naująją Vengrijos Konstituciją ir ketina spausti premjerą Viktorą Orbaną padaryti joje pataisų, dabartinį Vengrijos vyriausybės vadovą labai remia tautiečiai ir laiko jį geriausiu premjeru nuo 1989 metų.

Smarkiai Europos Sąjungos (ES) kritikuojamas V.Orbanas vengrams yra geriausias premjeras nuo tada, kai šalis pagaliau išsivadavo iš komunizmo. Būtent tokius duomenis pateikia visuomenės nuomonės tyrimo institutas "Nezoepont".

36 proc. apklaustų šalies gyventojų konservatorių V.Orbaną, kuris pirmą kartą vadovavo Vengrijos ministrų kabinetui 1998-2002 metais, vadina veikliausiu ir efektyviausiai dirbančiu vyriausybės vadovu. Ypač žavimasi jo veikla jam antrą kartą tapus ministru pirmininku. Visi kiti buvę premjerai vertinami kelis kartus prasčiau, o prieš V.Orbaną vyriausybei vadovavusį Ferencą Gyurcsany (2004-2009) teigiamai įvertino vos 3 proc. Vengrijos gyventojų.

Net 58 proc. vengrų mano, kad V.Orbanas labai gerai gina jų interesus (priešingos nuomonės yra 27 proc. vengrų). V.Orbanas pirmiausia giriamas už tai, kad ėmė daug geriau funkcionuoti teisinė sistema ir šalyje atsirado daugiau teisingumo. Tačiau blogai vertinamas premjero sugebėjimas sudaryti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti ir sveikatos apsaugai gerinti. Ir nors per praėjusius metus V.Orbano populiarumas kiek sumažėjo, jei šiuo metu vyktų rinkimai į palamentą, jo vadovaujama "Fidesz" partija vis tiek jame užimtų du trečdalius vietų.

Tačiau nepaisydamas V.Orbano populiarumo EP jau svarsto, kaip pasinaudojus ES įstatymais siekiant iš Budapešto atimti balso teisę, jei kontroversiškai vertinamoje naujojoje Vengrijos Konstitucijoje nebus padarytų pakeitimų. Taip daroma pirmą kartą po to, kai 2000 metais panašių priemonių buvo imtasi prieš Austriją, kur į valdančiąją koaliciją buvo įtraukta kraštutinė dešinioji Laisvės partija, vadovaujama Joergo Haiderio. Todėl, kaip rašo britų dienraštis "The Financial Times", V.Orbano vadovaujama ir parlamente dominuojanti "Fidesz" partija turėtų elgtis atsargiau.

Praėjusią savaitę EK pareiškė, kad Vengrija pažeidė ES teisę apribodama šalies centrinio banko nepriklausomybę ir sutrumpindama teisėjų pensinį amžių. Nauji Vengrijos įstatymai atima iš centrinio banko vadovo teisę pasirinkti sau pavaduotojus, be to, padidina Monetarinės tarybos narių skaičių nuo 7 iki 9, negana to, šeši iš jų turi būti paskirti parlamento. Vengrijos parlamentas taip pat paankstino teisėjų ir prokurorų išėjimo į pensiją amžių nuo 70 iki 62 metų, tuo, kaip teigia EK, pažeisdamas draudimą diskriminuoti darbo jėgą. EK įspėjo Vengriją ir dėl Duomenų apsaugos tarnybos funkcijų pakeitimo bei priimto sprendimo, kad nuo šiol jos vadovą, net ir nesulaukus jo kadencijos pabaigos, bet kada gali pakeisti premjeras arba prezidentas.

Tačiau nors Briuselis ir svaido Vengrijai žaibus, mažai tikėtina, kad jei būtų prieita iki balsavimo, ES komisarai vieningai pritartų sprendimui, jog prieš Vengriją reikia imtis griežtų sankcijų. Be to, jei būtų nutarta daryti didelį spaudimą V.Orbanui, pačių vengrų reakcija Briuseliui gali būti nemaloni - "Fidesz" šalininkai mūru stos už V.Orbaną, tai jau įrodė šeštadienį surengta rami, tačiau įspūdinga šimtatūkstantinė demonstracija, kurios dalyviai ES net prilygino SSRS.

Tačiau kalbėdami apie tai, kad pažeidžiama Vengrijos centrinio banko nepriklausomybė, ir reikalaudami atšaukti tokį sprendimą ES bei Tarptautinis valiutos fondas yra teisūs, nes Vengrija pažeidė stojimo į ES sąlygas. Jie jau pagrasino nesuteikti Vengrijai 20 mlrd. eurų finansinės pagalbos, kuri jai būtina norint atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Tačiau jei ES apsiribos tik skambia retorika, Vengrija sukurs nesaugų precedentą pakartodama prieš metus jai iškeltą reikalavimą pataisyti kontroversišką žiniasklaidos įstatymą. Tuomet Briuselis paskubėjo apsiriboti vien techninėmis priemonėmis, todėl įstatymas Vengrijoje taip ir liko nepakeistas.

Kad ir kaip prieštarautų Budapeštas, naujoji Vengrijos Konstitucija kelia pavojų demokratijai ir suardo pusiausvyrą tarp teisminės ir vykdomosios valdžios. Bėda ta, kad susidariusi padėtis parodo, kokios menkos yra spaudimo priemonės, kuriomis gali disponuoti ES susidarius tokiai situacijai. Todėl Bendrija turėtų sukurti palengva taikomas reagavimo priemones, kurios užtikrintų sisteminę priežiūrą, kad ES narės laikytųsi demokratijos principų. Nors šiuo metu ES ir yra labiausiai susirūpinusi dėl euro zonos išsaugojimo, ji vis vien neturėtų išleisti iš savo akiračio pareigos saugoti ir ginti vertybes, kuriomis remiantis ji ir buvo sukurta.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"