TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Švietimas – Baskų krašto klestėjimo pamatas

2016 07 07 6:00
Daugybę turistų sutraukia Bilbao Guggenheimo muziejus. Reuters/Scanpix nuotraukos

Kaskart, kai kalbama apie pasaulines supergalybes švietimo srityje, dažniausiai minimas Šanchajus, Pietų Korėja, Singapūras, Honkongas ar Suomija. Yra ir sparčiai šioje srityje kylančių šalių, tokių kaip Lenkija ar Vietnamas. Naujausia žvaigždė išsilavinimo srityje – Ispanijos Baskų kraštas, stipriai jaučiantis savo savitumą ir ambicingas, praeityje paliekantis ilgametį konfliktą dėl nepriklausomybės, pasiryžęs konkuruoti su daug didesniais kaimynais.

Baskų vyriausybė, turinti plačią autonomiją nuo centrinės Ispanijos valdžios, mokslui ir švietimui metė daug jėgų ir investicijų. Jei Ispanijos šiaurinis baskų regionas būtų vertinamas kaip atskira šalis, Europoje tik Danija ir Austrija jį lenktų pagal išlaidas, skiriamas vienam mokiniui. Baskijos švietimo ministrė///////// Cristina Uriarte įsitikinusi, kad mokyklos vaidina svarbiausią vaidmenį propaguojant baskų kultūrą.

Aukštos kvalifikacijos darbo jėga

Beveik 48 proc. Baskų krašto darbingo amžiaus gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą ir kvalifikacijos lygiu nenusileidžia Suomijai bei Norvegijai. Neįprastai daug šios išsilavinusios darbo jėgos, bemaž pusė, studijavo tiksliuosius mokslus, matematiką ir inžineriją. Pagal mokslo tyrimų ir plėtros srityse dirbančių žmonių proporciją Baskų kraštas pirmauja lygiai taip pat, kaip Suomija ir Danija. Daugeliu atžvilgių išsilavinimo srityje Baskija panaši ne į pietinę Europą, o į Skandinavijos filialą. Tačiau pastaruoju metu ekspertai iš Švedijos, kurios mokyklų sistema pagal tarptautinius vertinimus smarkiai nusirito, patys atvyksta į baskų mokyklas, kad pasisemtų patirties. Ko jie gali ten išmokti?

Baskijos švietimo ministrė Cristina Uriarte įsitikinusi, kad mokyklos vaidina svarbiausią vaidmenį propaguojant baskų kultūrą.

Vietos kultūros ministrė C. Uriarte sako, kad švietimas yra glaudžiai susijęs su tautos identitetu. „Švietimas yra esmingai svarbus mūsų kultūrai išlaikyti“, – sakė ji.

Mokyklos raginamos mokyti baskų kalba ir diegti kultūrinio identiteto pajautą. Francisco Franco diktatūros laikais baskų kalba buvo slopinama. Baskų vyriausybė stengiasi atsikratyti šio ilgo šleifo ir panaudoja savo galias kurti tokią švietimo sistemą, kuri išsaugotų kalbą ir ugdytų ekonominį savarankiškumą. Mokyklų biudžetams ji skiria daugiau nei kitur Europoje, finansuoja mokslo tyrimus ir plėtrą, padedančius plėtoti aukštų technologijų pramonę.

Investicijos į mokslo tyrimus visiškai apvertė merdėjančios Bilbao pramonės padėtį. Ir šis požiūris išgelbėjo Baskų kraštą nuo didžiulio jaunimo nedarbo, taip katastrofiškai paveikusio visą Ispaniją.

Sumoka ir tėvai

Ministrė C. Uriarte aiškina, jog Baskų kraštas stengėsi sužinoti, kaip veikia kitos pažangiausios pasaulyje švietimo sistemos, užmezgė ryšius su Suomija, Pietų Korėja bei Estija. Baskai taip pat nepabijojo eksperimentuoti su skirtingų tipų mokyklomis.

Maždaug pusė Baskų krašto mokyklų yra pusiau valstybinės, pusiau privačios – valstybė suteikia pagrindinį finansavimą, bet tėvai irgi prisideda.

Vienai tokiai mokyklai, maždaug už 25 kilometrų nuo Bilbao, vadovauja Maritere Ojanguren. Mokyklos savininkas yra kooperatyvas, jo nariai yra mokinių tėvai, apie 60 proc. finansavimo gaunama iš valstybės, o kitos lėšos surenkamos iš tėvų. Per metus tėvai turi mokėti maždaug 1200 eurų, tų pinigų užtenka paremti kitiems tėvams, kurie neišgali skirti tokios sumos.

Lauaxeta Ikastola mokyklos direktorė sako, kad tėvai, kurie padeda padengti mokyklos išlaidas, labiau įsitraukia į jos gyvenimą, o tokios mokyklos savo ruožtu privalo pasiūlyti daugiau nei nemokamos mokslo įstaigos. Vaikai šioje mokykloje mokosi nuo dvejų iki 18 metų.

Tokia schema sulaukia ir prieštaringų vertinimų. Kairiųjų opozicija aiškina, kad mišri finansavimo sistema skaldo visuomenę. Bet kairieji pamiršta, kad ji drauge yra ir baskų kultūros verslumo atspindys.

Birželio 19 dieną Pamplonoje vyko protestas prieš sergančių ETA kalinių išsklaidymą - sunkiai serga 10 iš 400 Ispanijoje ir Prancūzijoje kalinamų ETA narių.

ETA nutraukė ginkluotą kovą

Daug dešimtmečių tarptautinėse naujienose Baskų regionas daugiausia buvo siejamas su teroristine kova už baskų nepriklausomybę nuo Ispanijos. Kova vyko ir anapus sienos, Pietvakarių Prancūzijoje, kur gyvena daug baskų. Visų jų svajonė buvo nepriklausoma baskų valstybė.

Tačiau už nepriklausomybę ginklu kovojusi ETA, Ispanijos laikoma teroristine organizacija, prieš penkerius metus paskelbė sudedanti ginklus, o šiemet kovą paragino pradėti taikos derybas su Ispanijos ir Prancūzijos vyriausybėmis mainais už tai, kad 400 kalinamų jos narių būtų paleisti iš kalėjimų.

Paskutinę mirtiną ataką Ispanijoje ETA surengė 2009 metų rugpjūtį, bet iš viso grupuotė kaltinama per sprogdinimus ir šaudymus nužudžiusi 800 žmonių. Nors paskelbė apie „ginkluotos kovos pabaigą“, formaliai ETA nėra paleista ir nusiginklavusi, kaip reikalauja Ispanija ir Prancūzija. Jų vyriausybės atsisako derėtis su ETA.

Naujienose dominavusi ginkluota baskų kova užgožė kitą labai svarbų dalyką – kad Baskų kraštas yra itin klestinti Europos vieta. Tai – turtingiausias Ispanijos regionas, lenkiantis Kataloniją. Pagal pajamas vienam gyventojui Baskų kraštas Europoje nusileidžia tik Liuksemburgui ir Austrijai.

Svarbiausias variklis – tapatumo jausmas

Bilbao Deusto universiteto verslo mokyklos dekanas Guillermo Dorronsoro sako, kad Baskų krašte veikia keli esminiai veiksniai, padedantys kurti sėkmingą švietimo sistemą. Tai – stiprus identiteto pojūtis, skatinantis siekti tikslo ir ugdantis kolektyvinės atsakomybės jausmą nuo mokyklos suolo ir šeimų iki politikos. Baskai turi savo istoriją – kovų F. Franco režimo metais ir kalbos gynimo, ji padeda mobilizuoti visuomenės paramą. „Atėjus demokratijai, visi šie jausmai persikėlė į šias idėjas ir investicijas“, – sako profesorius ir priduria, jog be tokios švietimo strategijos Baskų kraštas būtų daug liūdnesnė vieta.

Didžiausias regiono miestas Bilbao tapo turistų traukos centru, daug jų atvyksta apžiūrėti tviskančios Guggenheimo muziejaus architektūros. Tačiau šis miestas išgyveno ir pramonės merdėjimą, nykstančius dokus. Baskų regeneravimo politika buvo nukreipta į paramą naujoms pramonės šakoms, susijusioms su universitetų lygio mokslo tyrimais.

Vienas svarbiausių dalykų baskų švietimo politikoje buvo išsiskirti iš kitų Ispanijos regionų ir matuoti save ne tik regioniniais, bet ir tarptautiniais standartais.

Kaip sako prof. G. Dorronsoro, švietimas turi būti siejamas su kolektyviniu bendro tikslo jausmu. „Švietimas yra ilgalaikė investicija, kuriai reikia identiteto. Jei jo nejauti, neįdedi pastangų“, – tvirtina jis.

Parengė VILJAMA SUDIKIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"