TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
PASAULIS

Svyruoja Turkijos pasaulietinė sistema

2012 10 25 9:01
Turkijoje pasaulietinis gyvenimas teka pramaišiui su islamo apraiškomis (šiuolaikinės moterys Stambulo gatvėse). /Reuters/Scanpix nuotrauka

Tie, kurie 1923 metais įkūrė Respubliką, tikriausiai apsiverstų karste: jų griežtai pasaulietiškos tautinės Turkijos, kurioje religija ne tik atskirta nuo valstybės, bet ir pašalinta iš visų viešojo gyvenimo sričių, vizija susvyravo.

Artėjant 89-osioms Turkijos Respublikos metinėms spalio 29 dieną, kaip niekad iki šiol tiek daug atvirai diskutuojama dėl politinių vertybių. Mat Turkijos parlamentas inicijavo visuomenės konsultacijų procesą dėl naujos Konstitucijos. Visuomenė tam pritaria - mano, kad po 1980 metų perversmo atėjo laikas naujai politinei darbotvarkei.

Tačiau procesas atvėrė senas žaizdas. Verda karštos diskusijos dėl religijos vaidmens politikoje ir vis labiau į konservatyvumą/// krypstančio viešojo gyvenimo.

Dirba tik sunitams

Pasaulietiškumą Turkijoje sunku apibrėžti. Pagal Konstituciją Turkija yra sekuliarinė valstybė, tačiau tas sekuliarumas įgavęs unikalų pavidalą. Pavyzdžiui, kasdieniame gyvenime galioja draudimas ryšėti musulmoniškas skaras viešose institucijose, bet yra tokių Turkijos valstybės aspektų, kurie visiškai nedera su pasaulietiškumu.

Kai kurie kritikai rodo pirštu į Religinių reikalų valdybą ir klausia, ką ji veikia pasaulietiškoje valstybėje. Valdyboje knibžda valstybės pareigūnų, ji finansuojama iš valstybės iždo. Bet ta valdyba siūlo paslaugas tik musulmonams sunitams, kuriais laikomi dauguma turkų. Mažumos, tokios kaip krikščionys, žydai ar kitos musulmonų atšakos, pavyzdžiui, alavitai, taip pat netikintieji, negauna iš šios valdybos jokių paslaugų.

Vykstant diskusijom keliamas klausimas, ar dabartinė Turkijos pasaulietiškumo forma turi būti reformuota ir apibrėžta iš naujo. Debatai nepaprastai svarbūs, nes nulems, kokiu mastu religija galės veikti viešąjį ir politinį šalies gyvenimą. Ta tema daug kalba nevyriausybinės organizacijos. Turkijos pramonės ir verslo asociacija

tvirtina: "Pasaulietiškumas Turkijoje skiriasi nuo to, kuris yra Vakaruose, nes valstybė nevienodai atsitolino nuo visų religijos rūšių, tikėjimų ar netikėjimo.??? Dabartinė Religinių reikalų valdyba vienodai priešiška sekuliarumui ir tikėjimo bei sąžinės laisvei."

Nauja interpretacija

Ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo Teisingumo bei plėtros partija, turinti islamistines šaknis ir valdanti dešimtmetį, mėgina iš naujo interpretuoti pasaulietiškumą. R.T.Erdoganas ir jo partija atsisakė tęsti griežtą religijos draudimą visose viešojo gyvenimo srityse apribojant tikėjimą tik privačioje sferoje. Negana to, premjeras nuolat kartoja, kad tik valstybės gali būti sekuliarinės, bet ne individai. Šiemet R.T.Erdoganas sukėlė sąmyšį, kai pareiškė, jog norėtų sulaukti "dievobaimingos kartos". Parlamentas patvirtino įstatymą, kuris leidžia religinėms mokykloms priimti mokinius nuo 11 metų.

Pernai rudenį pirmą kartą viešėdamas Egipte premjeras propagavo šią naująją interpretaciją. Jis apibūdino save kaip sekuliarinės valstybės premjerą musulmoną. Turkijos apžvalgininkai iškart apšaukė jį revizionistu. R.T.Erdoganas sulaukia daug kritikos ir kaltinimų, kad vykdo islamistinę darbotvarkę ir slapta propaguoja religinį konservatizmą.

Grąžinti sultoną

Tolesnis Turkijos pasaulietiškumas priklauso nuo dar galimų padaryti politinės sistemos pokyčių. Turkijoje plačiai tikima, kad premjeras palankus sistemai, kurioje yra stiprus prezidentas, turintis didelių konstitucinių galių. Gali būti, kad jis sieks Konstitucijos pakeitimų ir įves prezidentinę sistemą. Jo oponentai baiminasi, kad pakeitus dabartinę parlamentinę sistemą pernelyg daug galių bus suteikta asmeniui, kuris jau dabar kaltinamas autoritarizmu.

Opozicinės Respublikos liaudies partijos vienas lyderių Erdoganas Toprakas sako, jog premjeras "norėtų grąžinti sultoną", kaip senojoje Osmanų imperijoje, kuri gyvavo iki Turkijai tampant respublika. "Teisingumo ir plėtros partija siekia grąžinti visuomenę atgal ir paversti ją islamistine bendruomene. Ji nori apversti individo sampratą, kurią sukūrė respublika, ir paversti piliečius subjektais", - sako jis.

Ministras pirmininkas įsitikinęs: šalies islamo tikėjimas neturi būti slepiamas. Visai neseniai R.T.Erdoganas pareiškė, kad pusiausvyra tarp demokratinių vertybių ir religinių įsitikinimų Turkijoje turi būti įkvepiantis pavyzdys visiems. "Šalyje, kurioje dauguma yra musulmonai, mes leidome valdyti pažangiausiai demokratijai ir tapome pavyzdžiu visoms musulmonų šalims", - teigia jis.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
PASAULIS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"